Saulius Čaplinskas: „Sveikas amžėjimas prasideda ne senatvėje – jį kuriame visą gyvenimą“

 Gyventi ilgiau norėtų daugelis, tačiau vien ilgesnė gyvenimo trukmė dar nereiškia geresnio gyvenimo. Gydytojas, profesorius ir Seimo narys Saulius Čaplinskas sako, kad kur kas svarbiau kalbėti apie sveiką amžėjimą – kaip kuo ilgiau išlikti savarankiškam, aktyviam, sveikam ir reikalingam kitiems. Tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“, kurią veda Laura Dabulytė, jis pasakojo, kodėl ilgaamžiškumo nereikėtų ieškoti vien maisto papilduose, testuose ar naujausiose sveikatingumo madose ir kokie paprasti kasdieniai dalykai iš tiesų turi reikšmės tam, kaip jausimės vyresniame amžiuje.

„Tikrasis tikslas turbūt būtų, kad visi mes Lietuvoje gyventume kuo sveikesni. Tikslas nėra gyvenimui pridėti kuo daugiau metų, bet metų pridėti gyvenimui. Kad gyvenimas, ypač paskutiniais dešimtmečiais, būtų maksimaliai visavertis – kad galėtum būti aktyvus, turėtum sveiką protą, galų gale jaustumeisi reikalingas“, – sako S. Čaplinskas.

Svarbu ne tik kiek, bet ir kaip gyvename

Pasak profesoriaus, visuomenei senstant vis dažniau teks kalbėti ne tik apie gyvenimo trukmę, bet ir apie tai, kokios būklės sulaukiame vyresnio amžiaus. Nemažai žmonių paskutinius gyvenimo metus praleidžia sunkiai sirgdami, praradę savarankiškumą ar nebegalėdami gyventi taip, kaip buvo įpratę.

Todėl sveiko amžėjimo tikslas nėra pažadas apskritai nesirgti. Svarbu kuo ilgiau išvengti ligų, o joms atsiradus – kuo anksčiau jas diagnozuoti, užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti žmogui kuo geriau atsistatyti.

„Yra nemažai ligų, kurias laiku diagnozavus mes paprasčiausiai galime arba visiškai išgydyti, arba išvengti komplikacijų. Arba, jeigu jau liga įvyko, kad paskui žmogus galėtų atsistatyti“, – teigia profesorius.

S. Čaplinsko teigimu, tai svarbu ir visai sveikatos sistemai. Žmonės gyvena ilgiau, daugėja vyresnio amžiaus gyventojų, o kartu – žmonių, gyvenančių ne su viena, bet su keliomis ligomis. Tai neišvengiamai didina ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.

„Jokia šalis niekada negali ir negalės visiems suteikti tokių sveikatos arba medicininių paslaugų, kurias leidžia žinios ir technologijos. Tai reiškia, kad turime ieškoti būdų, kaip kuo ilgiau žmonės išliktų sveiki, o jeigu jau suserga – kad pagalba jiems būtų kuo efektyvesnė ir kainuotų kuo mažiau“, – sako S. Čaplinskas.

Ilgaamžiškumas tapo mada, bet pagrindinės taisyklės nepasikeitė

Pastaraisiais metais ilgaamžiškumas tapo itin populiaria tema. Daugėja įvairių testų, maisto papildų, tyrimų ir metodikų, žadančių padėti ilgiau išlikti sveikiems ir jauniems. Tačiau, pasak S. Čaplinsko, kalbant apie sveiką amžėjimą pirmiausia verta atsigręžti į gerokai paprastesnius dalykus.

„Pagrindinės taisyklės labai aiškios – sveikam amžėjimui ir ilgaamžiškumui pirmiausia labai svarbu miegas, maistas, judėjimas, gera dvasinė būsena, bendravimas, jaustis socialiai reikalingu“, – vardija profesorius.

Nors šie principai gali skambėti seniai girdėti, šiandien jų svarba, anot pašnekovo, vis geriau pagrindžiama mokslu. Tai, ką ankstesnės kartos žinojo iš patirties, dabar tyrinėjama ląstelių, audinių ir molekuliniu lygmeniu.

„Visi šie mūsų sveikatą, ilgaamžiškumą ir senėjimo tendencijas lemiantys veiksniai dabar jau pagrįsti ne tik senolių išmintimi, bet ir tyrimais ląstelių, molekuliniu bei audinių lygmenimis. Kitaip sakant, dabar mokslas savo kalba rodo tai, ką senoliai žinojo seniai“, – sako S. Čaplinskas.

Turimas žinias – paversti realiais veiksmais

Vis dėlto net ir gerai žinomos sveikos gyvensenos taisyklės nebūtinai tampa kasdieniais įpročiais. Profesoriaus teigimu, vienas svarbiausių iššūkių šiandien – turimas žinias paversti realiais veiksmais.

Anot jo, svarbu ne tik tai, kokią informaciją žmogus gauna, bet ir kas bei kaip ją perduoda. Kalbant apie sveikatą, autoritetas ir gebėjimas sudėtingą informaciją paaiškinti suprantamai gali padėti žmogui ne tik išgirsti žinią, bet ir paskatinti keisti savo elgesį.

„Norėtųsi, kad tos žinios apie ilgaamžiškumą, kaip išlikti kuo ilgiau savarankiškam ir sveikam tiek dvasia, tiek kūnu, būtų perteiktos tų žmonių, kurie yra autoritetai, ir tokia kalba, kuri galbūt paliestų pirmiausia širdį ir protą. Kad atsirastų noras keistis“, – kalba profesorius.

Tačiau pokyčiams nebūtina laukti tinkamo pirmadienio, naujo mėnesio ar kitų metų. Svarbiausia – apskritai pradėti.

Sveikas amžėjimas prasideda gerokai anksčiau nei senatvė

Pats terminas „sveikas amžėjimas“, pasak S. Čaplinsko, padeda į šį procesą pažvelgti plačiau. Amžėjimas neprasideda sulaukus pensinio amžiaus – žmogaus organizmas keičiasi visą gyvenimą, todėl ir rūpintis savo būsima sveikata reikėtų gerokai anksčiau.

Miegas, judėjimas, mityba ar emocinė būsena nėra tik šiandienos savijautos klausimas. Kasdieniai pasirinkimai ilgainiui tampa tuo pagrindu, nuo kurio gali priklausyti ir tai, kaip jausimės po kelių dešimtmečių.

Anot kalbinto profesoriaus, sveiko amžėjimo esmė nėra vien siekis išvengti ligų ar nugyventi kuo daugiau metų. Ne mažiau svarbu išlaikyti gebėjimą gyventi savarankiškai, bendrauti, būti aktyviam ir jaustis reikalingam.

Vasarą – proga pakeisti rutiną

Vasara, anot S. Čaplinsko, gali būti tinkamas metas bent šiek tiek pakeisti įprastą rutiną ir daugiau dėmesio skirti ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai.

„Vasara yra tas metas, kai visi galime pakeisti savo rutiną, kad būtų daugiau pozityvių emocijų, daugiau saulės. Bet svarbiausia, kad kiekvienas turėtume tos šviesos savo širdyje ir galvoje. Tuomet turbūt viskas atrodys kitaip“, – sako profesorius.

S. Čaplinskas primena ir gerai žinomą palyginimą apie pusiau tuščią arba pusiau pilną stiklinę. Pasak jo, vasara gali tapti laiku, kai sąmoningai pasirenkame daugiau judėti, bendrauti, keisti rutiną ir kaupti teigiamas emocijas.

Laidos epizodą rasite „Lietuva sveiksta“ Youtube kanale.