Holloway atskleidė, ką sakė teisėjui: „McGregoras į kovą atsivedė savo vaikus, o aš nenoriu mušti sužeisto šuns“

 Po penkerių metų pertraukos į narvą sugrįžusio Conoro McGregoro pasirodymas „UFC 329“ turnyre baigėsi dramatiška trauma, o pergalę šventęs Maxas Holloway atskleidė jautrius dvikovos užkulisius. Praėjus vos 69 sekundėms nuo kovos pradžios airis patyrė įtariamą priekinio kryžminio raiščio plyšimą, tačiau net ir negalėdamas pastovėti ant kojų reikalavo tęsti akistatą, kol galiausiai įsikišo pats M. Holloway.

Nors buvęs UFC puslengvio svorio kategorijos čempionas iškovojo pergalę, jo džiaugsmas buvo itin santūrus. Matydamas, kaip varžovas kankinasi, havajietis jautė didžiulę užuojautą ir netgi bandė apsaugoti jį nuo nereikalingos žalos.

„Privertėme varžovą klauptis ant kelių. Juokai juokais, bet tiesiog tikiuosi, kad jam viskas gerai. Žinau, kad C. McGregoras kovojo su tam tikromis problemomis ir atrodė, jog tikrai keičiasi. Jis atrado Dievą, atsivedė savo vaikus, todėl kovos metu akivaizdžiai matėsi pasikeitęs jo elgesys. Noriu padėkoti teisėjui, nes bandžiau jam anksčiau pasakyti, kad šio vyro vaikai sėdi pirmoje eilėje ir nenoriu, jog jis patirtų nereikalingos žalos. Bandžiau sustabdyti kovą, bet C. McGregoras yra beprotiškas. Pirmą kartą jam atsidūrus ant žemės, aš jam smogiau, o jis šaukė: „Kovojame! Kovojame!“ Tada atsitraukiau ir pasakiau, kad galime tęsti. Jis vėl nukrito, ir kova buvo nutraukta“, – iškart po dvikovos pasakojo M. Holloway.

Paklaustas, ar nebuvo sunku išlaikyti psichologinį susikaupimą matant sužeistą oponentą, kovotojas pabrėžė savo žmogiškumą.

„Visiškai ne. Mes esame žudikai, bet galiausiai aš esu žmogus, – teigė M. Holloway. – Manau, todėl esu taip mylimas šiame sporte, nes sugebu atskirti kovotoją nuo asmenybės. Kai pamačiau jį sužeistą, pagalvojau, kad viskas baigta, bet jis norėjo kovoti. Jis bandė atsistoti, bet vėl nukrito. Tiesiog linkiu jam greito atsigavimo, jaučiu jam tik pagarbą. Kaip ir minėjau, šis žmogus bando pakeisti savo gyvenimą, todėl siunčiu jam maldas.“

Prisimindamas lemtingą epizodą, M. Holloway patvirtino, kad pats prašė teisėjo nutraukti veiksmą.

„Taip, pasakiau teisėjui, kad sustabdytų kovą, nes varžovas nebenori kovoti. Jo elgesys tai išdavė, bet tada jis pirmą kartą sušuko, kad kovotume. Pasakiau jam atsistoti ir atsitraukiau. Jis atsistojo, pabandė atlikti savo šuoliuką pirmyn ir atgal, o tada susiėmė už kojos ir suriko. Sakiau teisėjui, kad negaliu taip tęsti, nes jis į kovą atsivedė savo vaikus, o aš nenoriu mušti sužeisto šuns“, – jautriai kalbėjo nugalėtojas.

Prieš žengiant į narvą, daugelis tikėjosi išvysti senąjį, triukšmingą airį, tačiau M. Holloway pastebėjo visai kitokį vaizdą.

„Nežinau. Prieš atvykdamas čia dalyvavau UFC tinklalaidėje, kurioje su Stephenu Thompsonu apie tai kalbėjome. Net jam žengiant į narvą atrodė, kad tai ne tas pats C. McGregoras. Maniau, kad jis bus triukšmingesnis ir beprotiškesnis, bet jis atrodė itin ramus. Pagalvojau, kad pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Žinojau, kad jis mane atakuos, ir tai buvo smūgis koja. Gaila, kad taip nutiko, – apgailestavo kovotojas, pridūręs, kad varžovo ataka jo nenustebino. – Žinojau, kad jis atakuos, nes jis visada šoka į priekį su šoniniu smūgiu į priekinę koją. Mane tik nustebino, kaip lėtai tai atrodė ore. Pagalvojau, kad 170 svarų pasaulis yra visai smagus.“

Pats C. McGregoras, kuriam po lūžusios kojos dvikovoje su Dustinu Poirier tai jau antrasis iš eilės tragiškas sugrįžimas, neslėpė nevilties.

„Mano galva sprogsta. Esu sugniuždytas. Prieš kovą neturėjau jokių traumų. Visos stovyklos metu, taip pat ir užkulisiuose prieš kovą, atlikau smūgius kojomis, tvirtai stovėjau ir šokinėjau. Tai nutiko iš niekur. Esu visiškoje tamsoje. Galiu tai apibūdinti tik kaip pragaro kančias“, – po dvikovos išplatintame pranešime teigė C. McGregoras.

Reaguodamas į spėliones, kad varžovas galėjo slėpti traumą, M. Holloway stojo į jo pusę.

„Mes visi į kovas ateiname traumuoti. Tai yra kovinis sportas. Jei į narvą žengi šimtu procentų sveikas, tai yra tikra palaima. Kiekvienas kovotojas čia ateina su traumomis. Jei jis tikrai buvo susižeidęs, tai tik įrodo, koks jis karys. Atiduodu jam pagarbą. Kaip ir sakiau, šis žmogus turi neribotai pinigų ir galėjo tiesiog mėgautis gyvenimu. Jis atrado Dievą, turi puikią šeimą ir viską, ko kada nors norėjo, bet vis tiek nusprendė sugrįžti. Jei sakote, kad jis galėjo būti traumuotas, tai rodo, jog jo mąstymas yra beprotiškas. Galiu iš jo pasijuokti ar paerzinti, bet tai tik kovinio sporto dalis. Kaip asmenybė, jis yra tikras žvėris, ir aš jam jaučiu tik pagarbą“, – pabrėžė M. Holloway.

Tai buvo jau antroji šių kovotojų akistata po 2013 metų, kai pergalę šventė C. McGregoras, ir abu kartus airis patyrė kelio traumą.

„NAš atmušiau jo galvą į kilimą, tad tai man prideda taškų. Juokai juokais, bet jūs verčiate mane atrodyti kaip baisų žmogų. Tikiuosi, kad jis sėkmingai sugrįš, bet tai tikrai beprotiška. Tikriausiai aš tiesiog turiu tokią aurą, kuri veikia varžovų kelius, – juokavo M. Holloway, neatmetantis galimybės susikauti ir trečiąjį kartą. – Jis kalbėjo apie 170 svarų kategorijos dominavimą, o aš įdėjau daug darbo šioje svorio kategorijoje. Mes sunkiai dirbome, ypač taip greitai sugrįžę po kovos kovo mėnesį. Noriu pajusti tą jo minimą 170 svarų C. McGregorą ir tą kitokį pasaulį. Būtent to ir noriu. Noriu pamatyti, kokia yra jo trauma. Kalbant apie mane, esu pasirengęs sugrįžti 2027 m. Nors po šios ir kovo mėnesio kovos likau nenukentėjęs, esu skolingas laiko savo šeimai, žmonai ir sūnui. Dabar susitelksiu į tai, o mano sugrįžimą pamatysite 2027 m.“

Jis taip pat atmetė nuogąstavimus, kad trečiąją kovą būtų sunku parduoti: „Visiškai ne. Matėte, kokius skaičius generavo ši dvikova, nors jis nekovojo penkerius metus. Galima tiesiog akcentuoti, kad jis patyrė traumą. Esu tikras, kad jis netgi galėtų būti lažybininkų favoritas. Kas žino? Tai būtų puiku. Tai ne mano kaltė. Kaip ir sakiau, priverčiu žmones klauptis ant kelių. Galiausiai tikiuosi, kad jis sugrįš. Jei ne, yra kaip yra. Turėsime prisėsti su Hunteriu Campbellu ir Dana White'u bei nuspręsti, ką daryti toliau.“

Kol C. McGregoras laukia reabilitacijos, M. Holloway akiratyje atsidūrė ir kiti iššūkiai, įskaitant lengvo svorio kategorijos čempioną Islamą Machačevą.

„Jūs tai pasakėte, ir aš to labai norėčiau. Esu toje pačioje valtyje kaip ir 155 svarų kategorijos čempionas. Girdėjau, kad jis taip pat negrįš iki kitų metų, todėl galbūt plauksime tuo pačiu kruizu, – ambicijų neslėpė M. Holloway. – Brolau, tai būtų labai smagu. Noriu tapti dviejų svorio kategorijų čempionu. Nemanau, kad kas nors jau yra tai padaręs – peršokęs vieną kategoriją ir perėjęs tiesiai į kitą. Tai būtų nuostabu. Jei gaučiau kovą su I. Machačevu ir jį įveikčiau, Justino Gaethje žodžiais tariant, tapčiau 155 svarų čempionu. Taigi, būčiau pirmasis trigubas čempionas. Problema išspręsta.“

Jis taip pat pridūrė, kad BMF titulas jam nėra riba: „Žmonės mane taip vadina, bet aš noriu auksinio diržo. Tas sidabrinis ar platininis BMF diržas iš tikrųjų yra sunkesnis už neginčijamo čempiono titulą, kas yra gana beprotiška. Kad ir iš ko jis būtų pagamintas, aš noriu auksinio. Nesvarbu, ar tai bus 155, 170, ar 185 svarų kategorijoje. Kas žino?“

Paklaustas apie galimą revanšą su J. Gaethje, M. Holloway teigė, kad nieko nekeistų: „Žengčiau į narvą ir daryčiau tą patį. Tiesiog norėčiau sukurti dar vieną šedevrą. Žinau, kad jis bandys paversti kovą bjauria, o aš noriu, kad ji būtų graži ir iš jos išeičiau be sužalojimų. Tačiau kiekvieną kartą, kai kas nors su juo kovoja, po to atrodo taip, lyg būtų patekęs į automobilio avariją. Tokia ir būtų užduotis – tiesiog išeiti ir vėl iškovoti pergalę. Labai norėčiau dar kartą su juo pasidalinti narvu. Žinau, kad jis sakė, jog pirmojoje kovoje nebuvo tinkamai psichologiškai nusiteikęs, todėl mielai su juo susikaučiau dar kartą.“

Nors Las Vegase sulaukė švilpimų, kovotojas dėl to neišgyveno ir dėkojo savo ištikimiems gerbėjams.

„Noriu padėkoti savo vadybininkams. Iš tikrųjų tai buvo gana įprasta ir rami kovos savaitė. Jie viską kontroliavo žiniasklaidos atžvilgiu, o mes tiesiog darėme tai, ką privalėjome. Man patinka švilpimas, nes visada smagu būti piktadariu. Varžovas netgi paminėjo mano senąją pravardę, pavadindamas mane mažuoju blogiu. Nežinau, ar tai pastebėjote, bet tokia buvo mano pravardė prieš tampant palaimintuoju. Džiaugiuosi, kad trumpam galėjau atskleisti šią savo asmenybės pusę, tai buvo smagu, – pasakojo M. Holloway, nusiuntęs žinutę ir savo fanams. – Aš jus myliu. Myliu Devintąją salą ir visus savo sirgalius. Dėkoju, kad keliaujate kartu su manimi. Užsisekite saugos diržus, nes manęs laukia dar kelios kovos, kurių nekantriai laukiu. Esu sujaudintas dėl ateities. Žinau, kad D. White'as minėjo turintis man tris variantus, todėl laukiu, kol juos išgirsiu, ir tada judėsime toliau.“

Kovotojas taip pat perdavė žinutę sirgaliams: „Pagrindinė mano žinutė būtų tokia: jei turite kažką, kuo tikite, siekite to ir nesustokite. Jei po to, kas nutiko kovo mėnesį, būtumėte pasakę, kad dabar sėdėsiu čia prieš jus, būčiau pavadinęs jus melagiais. Niekada nepasiduokite, nuleiskite galvą ir sunkiai dirbkite. Geri dalykai nutinka tiems, kurie įdeda daug pastangų.“