Pasaulio čempionato aikštės kelia klausimų: žaidėjai skundžiasi „keistu pojūčiu po kojomis“

 2026 m. pasaulio futbolo čempionate JAV stadionuose žaidžiantys futbolininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į neįprastas aikštės dangas, kurios, pasak jų, skiriasi nuo įprastų žolės aikščių ir kartais sukelia neįprastą pojūtį žaidžiant.

FIFA teigia, kad visos turnyro aikštės yra geros būklės ir pritaikytos aukščiausio lygio varžyboms, tačiau treneriai ir žaidėjai pateikia skirtingas nuomones. Prancūzijos rinktinės treneris Didier Deschampsas po pergalės 3:1 prieš Senegalą pripažino, kad jo komanda net turėjo keisti batelius dėl Niujorko–Naujojo Džersio stadiono dangos.

„Tai kitokia danga. Ji neįprasta, reikia prie jos priprasti. Kamuolio atšokimas nuo jos taip pat kitoks“, – sakė D. Deschampsas.

Prancūzijos rinktinės saugas Adrienas Rabiot taip pat kritikavo aikštės kokybę, teigdamas, kad ji labiau primena dirbtinę dangą – esą ji yra labai kieta.

Tuo metu kai kurie kiti žaidėjai giria aikštes. Australijos rinktinės futbolininkas Aidenas O’Neillas po pergalės 2:0 prieš Turkiją teigė, kad danga yra labai gerai paruošta ir leidžia sklandžiai judėti kamuoliui.

„Manau, jie atliko puikų darbą. Kamuolys riedėjo gerai, danga nebuvo per kieta – viskas buvo beveik idealiai“, – sakė jis.

Skirtingas žaidėjų patirtis lemia ir pačios stadionų sąlygos. Turnyras vyksta labai skirtingose aplinkose – nuo aukštikalnių Meksikoje iki jūros lygio Niujorke–Naujajame Džersyje, nuo karštų Los Andželo sąlygų iki drėgno Toronto klimato. Dėl to kiekviena aikštė yra unikali ir reikalauja skirtingos priežiūros.

Biomechanikos ir traumų prevencijos ekspertas Mike’as Hahnas „Reuters“ teigė, kad žaidėjai jautriai reaguoja net į menkiausius dangos pokyčius – kietumą, elastingumą ar sukibimą.

„Jei danga šiek tiek per minkšta arba per kieta, žaidėjai tai iškart jaučia. Tai keičia jų judesius ir net apkrovą kojoms“, – aiškino jis.

Nepaisant kritikos, FIFA tikina, kad visos aikštės atitinka reikalavimus ir yra saugios žaidėjams. Organizacija pabrėžė, kad vizualūs skirtumai ar nevienoda išvaizda nebūtinai reiškia prastesnę kokybę. Vis dėlto stadionų vejos prižiūrėtojai viso turnyro metu dirba intensyviai – aikštės šienaujamos, sėjamos, taisomos net po kiekvienų rungtynių, siekiant išlaikyti jų kokybę.