Martinezo elgesys su Ronaldo kelia vis daugiau diskusijų: „Reikalauji smuiko skambesio, o rašai natas trombonui“

 Sporto apžvalgininkas Luisas Aguilaras savo komentare kritiškai įvertino Portugalijos rinktinės trenerio Roberto Martinezo darbo stilių, teigdamas, kad jo vadovaujamos komandos neturi aiškios tapatybės ir primena „nuolat taisomą juodraštį“.

Pasak autoriaus, yra trenerių, kurie sugeba sukurti aiškią žaidimo idėją ir sujungti turimą žaidėjų talentą į vientisą sistemą, tačiau R. Martinezas prie šios kategorijos nepriskiriamas. Jo komandos, anot L. Aguilaro, dažnai pasižymi kamuolio kontrole ir ilgu žaidimo vystymu, tačiau stokoja aiškaus tikslo ir žaidybinės krypties.

Komentare primenamas ir trenerio etapas Belgijos rinktinėje. Tuomet R. Martinezas disponavo viena talentingiausių kartų Europoje – Thibaut Courtois, Vincentu Kompany, Toby Alderweireldu, Janu Vertonghenu, Axeliu Witseliu, Kevinu De Bruyne, Edenu Hazardu ir Romelu Lukaku. Vis dėlto ši „auksinė karta“ taip ir neiškovojo jokio didžiojo titulo.

Dabar panaši situacija, pasak L. Aguilaro, formuojasi Portugalijoje. Rinktinė turi itin daug aukščiausio lygio žaidėjų, tačiau jis, autoriaus nuomone, nėra tinkamai išnaudojamas.

Autorius atkreipė dėmesį ir į Cristiano Ronaldo vaidmenį dabartinėje Portugalijos rinktinėje. Treneris reikalauja, kad jis būtų komandos ašis, tačiau taip ir nesugeba sukurti sistemos, kuri jam būtų palanki. C. Ronaldo yra 41-eri metai, nebegalima su juo žaisti toli nuo baudos aikštelės. Jam reikia komandos, kuri kamuolį jam pristatytų ten, kur jis visada buvo pavojingiausias.

R. Martinezas C. Ronaldo aikštėje laiko iš pagarbos ir atsidavimo komandai, tačiau nesuteikia sąlygų atsiskleisti. Tai nuolatinė prieštara – tarsi reikalautum smuiko skambesio, bet rašytum natas trombonui.

Pagrindinė Portugalijos problema – ne pavieniai žaidėjai, o aiškios futbolo filosofijos trūkumas. L. Aguilaras teigia, jog didžiosios rinktinės turi tvirtą identitetą, kaip Ispanija 2010-aisiais, Vokietija 2014-aisiais ar Lionelio Scaloni vadovaujama Argentina, tuo tarpu Portugalija vis dar ieško savo žaidimo krypties.

Galiausiai autorius daro išvadą, kad turnyrai neleidžia ilgai eksperimentuoti, o švaistomas talentas gali kainuoti brangiai. Pasak L.Aguilaro, R. Martinezas iki šiol nesugebėjo paversti Portugalijos talento aiškia pergalių sistema, todėl rizikuoja pakartoti Belgijoje matytą scenarijų – „auksinės kartos“, kuri liko be didžiųjų titulų.