Sporto federacijos siunčia signalą: sporto medicinos sistemai reikia pokyčių

 Dauguma šalies sporto šakų federacijų sporto medicinos situaciją Lietuvoje vertina kaip neatidėliotinai tobulintiną. Be to, šalyje trūksta sporto medicinos gydytojų ir kitų specialistų, o sportininkams per treniruotes, varžybas ir patyrus traumas suteikiama pagalba yra nepakankama arba pavėluota. Tokias šalies sporto medicinos problemas atskleidė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos inicijuota ir Nacionalinės sporto agentūros atlikta apklausa apie sporto medicinos situaciją Lietuvoje.

Apklausoje dalyvavo 27 šalies sporto šakų federacijos, o jos rezultatus pristatė Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vyriausiasis specialistas sporto mokslui dr. Aurelijus Domeika. Po pristatymo daugiau nei 30 sporto federacijų, organizacijų ir institucijų atstovų diskutavo, kaip būtų galima pagerinti padėtį, nes sporto medicinos situaciją kaip netinkamą įvertino 60 proc. apklausoje dalyvavusių federacijų. Tarp diskusijos dalyvių – ir olimpinė čempionė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė, jos patarėjas Vilius Aleliūnas, Lietuvos sporto centro vyr. gydytojas Paulius Petraitis, Nacionalinės sporto agentūros atstovai.

Tyrimas parodė, kad reikšminga sporto medicinos paslaugų organizavimo našta tenka pačioms federacijoms. Dalis federacijų reguliariai ieško galimybių suteikti sporto medicinos paslaugas savo sportininkams, o daugiau nei pusė sportininkų bent kartais už šias paslaugas moka savo lėšomis. Dažniausiai sportininkai naudojasi privačių klinikų teikiamomis gydymo, reabilitacijos ir kineziterapijos paslaugomis.

Dar viena opi problema – nepakankamas traumų prevencijos programų taikymas. Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė sportininkų ir trenerių nėra informuoti arba nežino apie traumų prevencijos programas. Diskusijos metu akcentuota, kad traumų prevencija turėtų tapti viena svarbiausių sporto sistemos dalių, nes ji sumažina traumų riziką, gali užtikrinti ilgesnę sportininkų karjerą ir spartesnį grįžimą į sportą po traumų.

„Vienas svarbiausių žingsnių, kurį šiandien turėtume žengti sporto medicinos srityje, yra sistemingas traumų prevencijos programų diegimas ir jų taikymas visose sporto šakose. Taip pat svarbu stiprinti sporto federacijų bendradarbiavimą su valstybinėmis ir privačiomis gydymo įstaigomis, užtikrinant sportininkams reikalingų sporto medicinos paslaugų prieinamumą ir tęstinę sportininkų priežiūrą“, – sakė dr. Aurelijus Domeika.

Taip pat diskusijoje buvo aptarti pagrindiniai sporto medicinos sistemos iššūkiai. Lietuvos sporto centro atstovas Paulius Petraitis pabrėžė, kad viena didžiausių problemų išlieka specialistų trūkumas. Dėl ribotų finansinių galimybių sporto medicinos specialistams dažnai tenka dirbti keliose darbovietėse, todėl sudėtinga užtikrinti jų dalyvavimą treniruočių stovyklose, varžybose ir kasdienėje sportininkų priežiūroje.

Be to, diskusijoje išryškėjo poreikis aiškiau komunikuoti apie valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sporto medicinos paslaugas. Federacijų atstovai pažymėjo, kad ne visada žino, kokias konkrečias nemokamas paslaugas gali gauti sportininkai, kaip veikia aukšto meistriškumo sportininkams skirti vadinamieji „žalieji koridoriai“, ar kokia pagalba gali būti suteikta skirtingose gydymo įstaigose.

Susitikime išskirtos kelios pagrindinės kryptys, kurios galėtų prisidėti prie sporto medicinos sistemos stiprinimo Lietuvoje. Tarp jų – didesnis sporto medicinos specialistų prieinamumas, standartizuotos aukšto meistriškumo sportininkų testavimo sistemos sukūrimas, traumų prevencijos programų plėtra ir glaudesnis sporto federacijų, gydymo įstaigų, mokslininkų ir sporto medicinos specialistų bendradarbiavimas.