Su „Juventus“ stebuklą sukūręs Eglinskas siunčia žinutę savo agentui: „Sakiau, kad turi vieną geriausių trenerių, tai kol kas laikausi to žodžio ir bandau jam tai įrodinėti“
Rungtynių akimirka | Roko Lukoševičiaus/LKL nuotr.
Istorinį žygį Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia „Betsson“, tęsia Utenos „Juventus“ krepšininkai. Laimono Eglinsko auklėtiniai pirmą kartą istorijoje iškopė į LKL finalą – uteniškiai pusfinalio serijos mače namuose 103:90 (25:23, 30:13, 23:34, 25:20) pranoko Klaipėdos „Neptūno“ komandą.
Po rungtynių L. Eglinskas nestokojo geros nuotaikos ir nors kalbėjo apie šventę, tačiau taip pat pabrėžė, kad švęsti reikia saikingai, kadangi komanda finale nori įgelti ir Kauno „Žalgiriui“.
LKL pusfinalis: „Juventus“ – „Neptūnas“ galerija (06.03) 44 nuotr.
– Treneri, padarėte istoriją, pirmą kartą išvedėte Utenos „Juventus“ į LKL finalą. Kas dabar verda galvoje galvojant apie visą seriją ir šį pasiekimą?
– Ne aš išvedžiau komandą į šią istoriją. Mes visi į ją įėjome, pradedant klubo vadovais, žaidėjais ir baigiant mumis, treneriais. Visi sunkiai ėjome keliais iki šios vietos ir tikrai jausmas yra geras. Ta euforija, sakyčiau, jau gal kažkiek nuėjo. Po paskutinio rungtynių švilpuko buvo ir ašarų, ir juoko. Šeima atvyko į pirmas rungtynes, todėl žiauriai džiaugiausi. Negalėjome pralaimėti vien dėl to, kad jie čia buvo. Smagu. Dabar telefonas netyla, „Netflix“ siūlo pasirašyti kontraktą. Tikiuosi, lietuviai suskubės ir greičiau tą kontraktą pasiūlys, nes reikės eiti su užsieniečiais.
– Norisi pereiti prie komandos žaidėjų, kurie šioje serijoje paliko gilų įspūdį. Pradėkime nuo šių rungtynių uždarytojo Luko Ulecko. Jis parodė universalumą jums prisijungus, reguliariajame sezone fiksavo trigubą dublį. Atrodo, trečios ar ketvirtos pozicijos žaidėjui buvo sunkus etapas Vilniaus „Ryte“, o dabar du metai iš eilės tokie solidūs. Kaip manote, ar jis gali vėl užsikabinti už aukšto europinio lygio?
– Jis užsikabina, mūsų komanda žais toje pačioje Čempionų lygoje, kur ir „Rytas“. Nežinau, nebent jau dabar Eurolyga, bet su savo įgūdžiais ir norais jis tikrai gali eiti toli. Svarbiausia atrasti savo komandą, savo trenerius, savo žaidėjus. Tikiuosi, kad jis atrado ir nenorės išeiti. Mes tikrai jo norime, bet negaliu išskirti jo vieno, nes visi žaidėjai žaidė iki vieno. Vienose rungtynėse vienas geriau sužaisdavo, kitose – kitas. Praėjusios rungtynės Ivanui Vranešui buvo prastos, o šiose jis išėjo, rodė charakterį, atkovojo kamuolius, įsimetė metimus. Visi yra svarbūs iki vieno. Kenny Chery jau minėjau, jis kaip mūsų tėvukas ateina, visus nuramina, sudėlioja į savo vietas. Šiandien jis įdūrė svarbų tritaškį iš kampo. Negaliu išskirti vieno žaidėjo. Tai yra kažkas tokio, ką sunku apibūdinti – visi žaidėjai yra kolektyvas, visi nori. Mes su Eimantu Skersiu turime prisidalinę dar pažadų, tai žiūrėsime, ar sugebėsime juos ištesėti ateityje.
– Kokie tie pažadai?
– Nenoriu pagarsinti, tegu lieka tai tarp mūsų. Matysime, ar Kauno „Žalgiris“ padės tuos pažadus ištesėti, ar ne.
– Utenos arenoje šiandien tokia šventė. E. Skersis užėjęs į rūbinę pasakė, kad žaidėjai šiandien tapo šio miesto herojais. Kaip jūs pats jautėtės būdamas toje į aikštelės vidurį subėgusioje minioje ir apskritai rungtynių metu matant taip dėl komandos užsikūrusį miestą?
– Labai svarbu, kad mes privertėme juos mumis patikėti, nes suprantama, jog kai pralaimi, pradedi kažkiek dvejoti. Norėtųsi visą laiką matyti tą minią. Mes su Danu kalbėjome, ką dabar darysime. Nežinau, gal kitoms namų rungtynėms reikės užkurti hipodromą, daryti atvirą aikštelę, kaip žaidžia Graikijoje ar Serbijoje, nes norime, kad visi tilptų. Čia gali būti sudėtinga. Žiūrėsime, ar LKL leis žaisti po atviru dangumi.
– Čempionų lygos bilietas irgi jūsų rankose, jums tai naujas asmeninis iššūkis. Ką galite papasakoti apie šį žingsnį savo karjeroje, kai nuo „Gargždų“ ir Kėdainių „Nevėžio“ pereinate prie Čempionų lygos komandos treniravimo?
– Pirmiausia, klubas dar turi pliusą. Nežinau, ar jie jį aktyvuos. Lauksime žinių iš mano agento Mariaus Rutkausko, kuriam esu be galo dėkingas, kad manimi patikėjo. Šiandien jam parašiau ir pasakiau: gal dabar tikėsi manimi labiau nei kitais savo klientais. Vis stengiuosi jam įrodyti, bet jis vis dar kažko laukia. Sakiau, kad turi vieną geriausių trenerių, tai kol kas laikausi to žodžio ir bandau jam tai įrodinėti.
– Šiandien akivaizdu, kad laukia didelė šventė. Kas I. Vranešą apsaugos nuo automobilio?
– Jis automobilio jau nebeturi, dabar turi dviratį. Aišku, ir su dviračiu negali išgėręs vairuoti. Tai, be abejo, nepuošia. Tikrai taip neturėtų daryti nė vienas žaidėjas ir apskritai kiekvienas žmogus. Jeigu esi išgėręs ar naktį nemiegojęs, turi ne tiek dėl savęs, kiek dėl aplinkinių truputį kitaip mąstyti, nes nežinai, kaip viskas gali pasibaigti. Yra daug istorijų, kurios pasibaigė tragiškai. Ačiū Dievui, kad dabar pasibaigė tik taip, kad jis gavo tą dviratį. Tikrai švęsime saikingai, yra ką švęsti, bet tuo pačiu galbūt norime ir daugiau kažką švęsti ateityje. Negalime šiandien, nepabaigę sezono, jo uždaryti taip užsibaliavodami, kad paskui nebeis žaisti. Žinome, kas mūsų laukia sekmadienį – tai yra Eurolygos komanda. Norime jiems mesti iššūkį ir bandyti kovoti, o tam turime būti švieži ir ne per daug užbaliavoję. Tikiuosi, nedarysime kitų komandų klaidų.
– Prisimenant tai, kad reguliariajame sezone 15 taškų pirmavote prieš „Žalgirį“, ar tai suteikia vilties žengiant į šią seriją?
– Be abejo, paskutinėse rungtynėse mes tikrai buvome kovoje. Aišku, „Žalgirio“ stiprybė yra gili sudėtis, leidžianti turėti Europos taurės ar Eurolygos lygio žaidėjus, kurių net nereikia registruoti rungtynėms. Tai yra žiaurus jų pranašumas. Labai gerai, kad dabar turėsime vieną laisvą dieną ir porą dienų pasiruošti. Mums po tokios serijos labai svarbu atsigauti ir atsistatyti, kad būtume kuo šviežesni. Dėl to ir sakau, kad norime švęsti, bet saikingai, jog galėtume mesti iššūkį mūsų flagmanui ir pirmojo penketuko Eurolygos komandai.
