„Kai atėjau į šią komandą, aš maniau, kad jie yra daug geresni“: Andrius Skerla atvirai prakalbo apie „Žalgirio“ žaidėjus

 Sekmadienį FK „Žalgiris“ patyrė dar vieną nesėkmę Lietuvos futbolo čempionate. Vilniečiai, į namų stadioną sukvietę net 3496 žiūrovus, 1:3 (1:2) pralaimėjo Kauno rajono „Hegelmann“ futbolininkams.

Po rungtynių kalbėjęs „Žalgirio“ strategas Andrius Skerla vėl negailėjo kritikos komandai ir teigė, kad ateidamas į šią ekipą tikėjosi, kad žaidėjai yra daug geresni.

– Treneri, dar viena futbolo šventė Vilniuje. Dar keli tūkstančiai žiūrovų tribūnose ir toks dežavu – dar vienas nesėkmingas „Žalgirio“ mačas. Jūs jau ne kartą kartojote tuos žodžius, bet gal turite dar kažką naujo pasakyti po tokių rungtynių?

– Ne, iš pradžių naujo aš nieko neturiu ką pasakyti. Eilinį kartą reikia vėl atsiprašyti mūsų sirgalių ir žmonių, kurie ateina į futbolą. Matyti tai, kad likus 10–15 minučių kai kurie žmonės išeina, turėtų žeisti. Nežinau, mane tai žeidžia. Norėčiau, kad ir žaidėjus tai žeistų ir kad jie irgi prisiimtų atsakomybę. Mes kalbame apie tuos pačius momentus, aš kartojuosi. Jau mėnesį šioje komandoje esu ir matau, kad kol kas man nepavyksta nieko pakeisti, tai akivaizdžiai matosi ir žaidime. Taip, aš prisiimu visišką atsakomybę, nes turiu prisiimti. Nežinau, visko gali būti, bet kol kas aš nematau, kad mes būtume visų pirma kaip komanda viduje. Mūsų žaidimas irgi yra padrikas. Man atrodo, protingi žaidėjai, matydami klaidas, stengiasi jų nekartoti. Mes pastoviai jas kartojame ir jos vyksta kiekvienose rungtynėse. Tai mane labai stebina, nes aš maniau, bent jau taip galvojau, kai atėjau į šią komandą, kad jie yra daug geresni.

– Grįžtant prie žaidimo, šiandien Nemanja Mihajlovičių ir Nikola Petkovičių išbandėte puolime. Pirmame kėlinyje atrodė, kad yra blyksnių, pozityvių epizodų atakose ir įmuštas įvartis. Marko Capanas pagaliau atsidarė. Kas nutiko antrame kėlinyje? Kur dingo tas puolimo azartas, ugnelė?

– Ne tai, kad antrame, jau pirmame kėlinyje buvo nutikę. Atrodo, išlyginome ir turėjome iniciatyvą visų rungtynių metu, bet vėl eilinis momentas, paprastas užkirtimas, kai neišsirenkame žaidėjų ir leidžiame lengvai įmušti antrą įvartį. Man atrodo, kai išlygini rezultatą, gauni impulsą. Aš jo nemačiau. Nemačiau jo ir antrame kėlinyje, nors turėtų būti reakcija žaidėjų. Taip, gal „Hegelmann“ labai giliai gynėsi, o mes neturėjome tiek meistriškumo, kad juos apžaistume. Atrodė, kad laikome 60–70 % kamuolį, bet susikurtų momentų... Gerai, buvo gal keletas, bet to yra per mažai. Atakoje, paskutinėje aikštės dalyje, jau eina žaidėjų kreatyvumas. Žaidėjai turi imtis iniciatyvos – apsivesti, apžaisti ar paduoti į baudos aikštelę. Čia jau jų supratimas, kaip visą tą dalyką padaryti, bet mums šiandien paprasčiausiai nepavyko to padaryti.

– Saba Mamacašvili šiandien atliko rezultatyvų perdavimą, atrodo, irgi pozityvu, teigiama, bet antrame kėlinyje matome, kad pralaiminėja dvikovas, ir tas pirmas įvartis krito po jo pralaimėtos dvikovos. Kas su juo darosi? Ar įmanoma jį pakeisti, reanimuoti, prikelti?

– Jūs viską teisingai pasakėte ir viską matote. Aš irgi tą matau ir nenoriu būti toks aštrus. Gal nereikia čia dabar per interviu... Žaidėjas gynyboje daug klysta, o visų pirma jis yra gynėjas. Nenoriu vien tik jo kaltinti ar išskirti. Šiandien per daug negaliu nieko išskirti. Gal vienas kitas ėmėsi daugiau iniciatyvos, iš kitų tikėjausi daugiau, bet mes apskritai kaip komanda ginamės ir darome tokias klaidas, kurių neturėtume daryti. Nenorėčiau matyti to aikštėje.

– Po rungtynių toks neįprastas vaizdas – priėjote su visa komanda prie „Pietų IV“ tribūnos, o ten tuščia arba pustuštė. Kas nutiko? Ar pasikalbėjote?

– Manau, kad tai irgi turėtų žeisti mus visus – žaidėjus ir visą mūsų štabą, kad mes prieiname iki tokios situacijos. Jie mus palaiko, ateina, suteikia mums energijos, bet mes kaip nesikeičiame, taip nesikeičiame. Nežinau, nematau aistros. Noriu matyti aistrą, kad jiems tai kažką reiškia, kad jie futbolininkai, nori laimėti. Bet aš nematau to ir bandau uždegti, kažkiek motyvuoti, bet irgi matau, kad tai kaip į sieną.

– Čia mes, aišku, skaičiuojame gal ir be reikalo tuos taškus, bet nuo lyderių atsiliekate 10 taškų, kitas turas su „Kauno Žalgiriu“. Ar reikia dar kažkokios motyvacijos Vilniaus „Žalgiriui“ vykti į varžovų aikštę ir ten pademonstruoti viską, ką gali?

– Man nereikia motyvacijos. Žaidėjams... Aš jiems visą laiką apie tai kalbu. Žaidėjai žaidžia aikštėje. Galiu bandyti juos nuteikti ir bandau tai padaryti savaitės eigoje bei treniruočių procese, bet žaidėjai visą laiką eina į aikštę ir jie yra pagrindiniai žmonės, kurie daro rezultatą. O treneris... Taip, kai pralaimi komanda, treneris visą laiką kaltas. Aš neatsisakau atsakomybės. Taip, reikia žiūrėti ir matyti, kad ir aš kažkur turbūt klystu. Taip yra.

– Treneris galės pasirinkti naujų žaidėjų. Gal ne tik treneris, bet ir visas „Žalgirio“ štabas. Jau vieną žaidėją šiandien matėme stadione – pristatytas buvo Stanislavas Bilenkis. Ko dar laukiate, ko trūksta, kas turėtų atvykti ir pakeisti „Žalgirio“ veidą?

– Manau, daug ko trūksta. Norint tai pakeisti, manau, atvažiuos tie žaidėjai, tikrai atvažiuos. Čia bus kitas sunkus, sudėtingas dalykas – vėl padaryti komandą, nes įsilies nauji žaidėjai. Taip, mes juos žiūrime ir manau, kad jie tikrai turėtų mums padėti. Su tokiu tikslu mes juos ir renkame, kad tas problemas, kurias matau aš, vadovai ir treneriai, stengtumėmės taisyti. Rinksimės tuos žaidėjus, kurie galės atlikti tai, ką esu sumanęs ir kaip norėčiau matyti komandą žaidžiančią aikštėje.

„Žalgiris“ per 15 turų yra surinkęs 19 taškų, o pirmą pergalę šį sezoną svečiuose iškovojusio „Hegelmann“ sąskaitoje – 17 taškų.