Dėl prizinių fondų ir pagarbos kovojantys tenisininkai Paryžiuje surengė beprecedentį protestą, buvo ir neprisijungusių

 Paryžiuje prasidedantį „Roland Garros“ turnyrą aptemdė beprecedentis geriausių pasaulio tenisininkų protestas. Reikalaudami teisingesnio pajamų paskirstymo ir didesnio dėmesio žaidėjų gerovei, pirmojo ryškumo atletai penktadienį surengtoje žiniasklaidos dienoje demonstratyviai apribojo savo bendravimą su žurnalistais iki 15 minučių.

Šis laiko limitas pasirinktas neatsitiktinai – jis simbolizuoja maždaug 15 procentų vidutinių pajamų dalį, kurią „Didžiojo kirčio“ turnyrų organizatoriai šiuo metu skiria žaidėjų priziniams fondams.

Prie šios „darbo pagal taisykles“ direktyvos prisijungė ryškiausios teniso žvaigždės: pirmosios pasaulio raketės Aryna Sabalenka ir Jannikas Sinneris, keturiskart Atvirojo Prancūzijos čempionato nugalėtoja Iga Swiatek, Coco Gauff, Jessica Pegula, Mirra Andrejeva, Felixas Auger-Aliassime'as, Benas Sheltonas, Daniilas Medvedevas bei Tayloras Fritzas.

Some of the world's top tennis players have been cutting short their media duties ahead of the French Open in a protest against prize money 🗣️

The players taking part in the protest want Grand Slams to offer a greater share of the revenue for prize money 🎾 pic.twitter.com/rvkd2Q5fCt

— Sky Sports News (@SkySportsNews) May 23, 2026

Paprastai žaidėjai žiniasklaidai, fotosesijoms ir socialinių tinklų aktyvacijoms skiria nuo 60 iki 90 minučių, tačiau šį kartą elito atstovai sutiko atlikti tik minimalias privalomas pareigas: 10 minučių skirti spaudos konferencijai ir 5 minutes – oficialiam turnyro transliuotojui.

Nors dramatiškų išėjimų viduryje sakinio nebuvo, žaidėjai šią neįprastą situaciją sprendė skirtingai. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atstovė C. Gauff diskretiškai pasidėjo telefoną ant stalo ir įjungė laikmatį. Praėjus devynioms minutėms, moderatoriams paklausus, ar yra daugiau klausimų, tenisininkė pažvelgė į ekraną.

„Man liko maždaug viena minutė. Taip, privalau būti griežta“, – juokdamasi į žurnalistus kreipėsi amerikietė, paklausta, ar tikrai skaičiuoja laiką, ir lygiai po dešimties minučių paliko salę.

Kiek anksčiau C. Gauff pasidžiaugė, kad individualiame sporte pavyko pasiekti tokį solidarumą.

„Didžiuojuosi, kad visi sugebėjome susitarti ir veikti išvien“, – teigė C. Gauff.

Viena pagrindinių šio judėjimo lyderių A. Sabalenka savo spaudos konferencijos pabaigoje pati perėmė moderatoriaus vaidmenį. Pamačiusi salės pakraštyje stovintį savo agentą, kuris iškėlė vieną pirštą ir be garso ištarė „dar vienas klausimas“, baltarusė nutraukė angliškąją dalį.

„Aš čia atėjau, nes jus gerbiu. Mes tiesiog norėjome išreikšti savo poziciją ir esame vieningi – 15 minučių yra geriau nei nulis, – kalbėjo A. Sabalenka. – Kaip jau sakiau tūkstantį kartų, jaučiu didžiulę pagarbą, bet mes žinome, kas čia vyksta, todėl labai ačiū. O dabar atėjo laikas gimtajai kalbai. Labai ačiū, kad esate čia ir užduodate klausimus.“

Pirmoji pasaulio raketė pabrėžė, kad šis protestas nėra skirtas elito praturtėjimui, o orientuotas į žemesnio reitingo žaidėjų išgyvenimą.

„Manau, kad visa esmė čia ne apie mane, o apie žemesnio reitingo žaidėjus, kurie kenčia. Nėra lengva išgyventi šiame teniso pasaulyje su tokiu procentu, kokį mes uždirbame, – aiškino A. Sabalenka. – Kaip geriausia planetos žaidėja, jaučiu, kad privalau atsistoti ir kovoti už tuos tenisininkus, už grįžtančius po traumų, už ateinančią kartą. Mūsų pozicija yra gana aiški ir teisinga visų atžvilgiu.“

Italas J. Sinneris atkreipė dėmesį į pagarbos žaidėjams trūkumą, o amerikietis T. Fritzas pridūrė, kad tenisininkai ėmėsi veiksmų, nes jautėsi ignoruojami.

Profesionalių tenisininkų asociacijos (ATP) patariamosios tarybos narys Andrejus Rubliovas atskleidė, kad komunikacija su turnyrų organizatoriais yra tragiška.

„Tai ne tik apie pinigus. Yra daug aspektų, bet jie tavęs negirdi ir neatsako, – piktinosi A. Rubliovas. – Pateiksiu pavyzdį: kai išsiunti oficialų laišką, niekas į jį neatsako mėnesius. Nagi, vyrukai. Mes esame kartu, arba jums visiškai nerūpi, jei net nesugebate bendrauti.“

Paklaustas apie galimą „Didžiojo kirčio“ turnyrų boikotą, T. Fritzas ragino neskubėti su drastiškais pareiškimais.

„Nežinau, ar noriu pradėti švaistytis žodžiu iš „b“ raidės. Nemanau, kad turėtume svaidytis tokiais dideliais grasinimais, nebent esame visiškai pasiruošę tai padaryti, – svarstė T. Fritzas. – Bet jei prieisime ribą, kai kažkas privalės keistis, nes esame ignoruojami, tuomet reikės apie tai pasikalbėti.“

Vienintelis iš protesto dalyvių, šiek tiek viršijęs limitą, buvo D. Medvedevas. Nors moderatorius jau skelbė spaudos konferencijos pabaigą, atkaklus rusakalbis žurnalistas spėjo užduoti dar du klausimus, į kuriuos tenisininkas maloniai atsakė.

„Tai yra gerai, nes turbūt pirmą kartą per mano karjerą ture žaidėjai yra iš tiesų vieningi“, – džiaugėsi D. Medvedevas.

Ryškiausia žvaigždė, neprisijungusi prie šios akcijos, buvo 24-ių „Didžiojo kirčio“ titulų savininkas Novakas Djokovičius. Nors praeityje jis aktyviai kovojo už žaidėjų teises ir įkūrė Profesionalių teniso žaidėjų asociaciją (PTPA), vėlyvojoje karjeros stadijoje serbas nuo šių iniciatyvų atsitraukė.

„Nebuvau šio proceso, pokalbių, planavimo ar sprendimų priėmimo dalis, todėl negaliu to komentuoti. Tačiau galiu pakartoti savo poziciją – visada buvau žaidėjų pusėje ir stengiausi ginti jų teises bei geresnę ateitį, – kalbėjo N. Djokovičius. – Mes linkę pamiršti, koks mažas skaičius žmonių pragyvena iš šio sporto. Niekada nenustosiu to minėti. Pabandykime būti vieningesni ir turėti bendrą balsą, ieškant geresnės struktūros ir ateities mūsų sportui, nes dabar tam yra tinkamas metas.“

Tuo tarpu 2021 m. „US Open“ čempionė Emma Raducanu nusprendė proteste nedalyvauti ir su žurnalistais bendravo įprastai.

„Nesuprantu, kodėl neturėčiau norėti su jumis kalbėtis ilgiau nei 15 minučių? Man tai yra dalis to, ką mes darome, – stebėjosi E. Raducanu. – Žinoma, suprantu žaidėjų poziciją lyginant su kitomis sporto šakomis, kur procentas yra mažesnis, bet aš tiesiog buvau susitelkusi į bandymą sugrįžti į savo lygį. Žaisti „Didžiojo kirčio“ turnyre nėra vien tik apie pinigus. Manau, tai kur kas labiau susiję su prestižu ir istorija, o tai aš vertinu labiausiai. Esu tiesiog dėkinga, kad galiu dalyvauti dar viename tokiame turnyre.“

Šis žaidėjų ir turnyrų organizatorių konfliktas tęsiasi jau ilgiau nei metus. Tenisininkai reikalauja, kad iki 2030 m. priziniams fondams būtų skiriama 22 proc. turnyrų pajamų. Taip pat prašoma didesnio indėlio į pensijų, sveikatos priežiūros ir motinystės fondus bei teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl sekinančių tvarkaraščių ir vėlyvų mačų.

Nors šiemet „Roland Garros“ prizinis fondas išaugo 9,5 proc., žaidėjai atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais „US Open“ turnyre šis augimas siekė 20 proc., o sausį vykusiame „Australian Open“ – beveik 16 procentų.

Pagal „Didžiojo kirčio“ taisykles, žaidėjai privalo dalyvauti žiniasklaidos renginiuose, o už nepasirodymą gresia iki 50 tūkst. svarų bauda. Visgi, kadangi protestuojantys tenisininkai įvykdė minimalius reikalavimus ir atbuvo 15 minučių, baudžiami jie nebus.

Atvirojo Prancūzijos čempionato direktorė Amelie Mauresmo teigė esanti labai nuliūdinta dėl tokių žaidėjų veiksmų, tačiau išliko giliai įsitikinusi, kad problema bus išspręsta. Penktadienį A. Mauresmo ir Prancūzijos teniso federacijos (FFT) prezidentas Gilles'is Morettonas turėjo susitikti su žaidėjams atstovaujančiu buvusiu Moterų teniso asociacijos (WTA) pirmininku Larry Scottu.