Iššūkių kupiną sezoną baidarių ir kanojų irkluotojai pradės Trakuose

 Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai pradės oficialių varžybų sezoną. Balandžio 24-26 d. Trakuose vyks Lietuvos taurės varžybos – D. ir Z. Survutų memorialas. Galvės ežere per tris dienas startuos beveik 200 irkluotojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos bei Estijos.

Dėl Lietuvos taurės kovos visi stipriausi šalies baidarininkai ir kanojininkai, tarp jų ir visi penki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyviai – Mindaugas ir Simonas Maldoniai, Ignas Navakauskas, Artūras Seja ir Andrejus Olijnikas.

Trakuose bus kovojama ne tik dėl Lietuvos taurės, bet ir dėl vietos šalies rinktinėje. Po Lietuvos taurės varžybų paaiškės Lietuvos rinktinės sudėtis, kuri startuos svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Europos ir pasaulio čempionatuose toje pačioje distancijoje valstybei gali atstovauti tik viena įgula.

„Laukia iššūkių kupinas sezonas, nes jau šiais metais prasidės atranka į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes. Šių bei kitų metų Europos ir pasaulio čempionatuose bei pasaulio taurės varžybose bus kovojama dėl reitingo taškų, kurie ir nulems, kas pateks į olimpines žaidynes“, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas.

– Buvo pakeista olimpinių žaidynių atrankos sistema – kuo baidarių ir kanojų irkluotojams šis sezonas bus kitoks?

– Pakeitus atrankos taisykles, kova dėl kelialapių į olimpines žaidynes prasidės iki jų dar likus dvejiems metams. Anksčiau daugiausia kvotų buvo išdalijama priešolimpiniais metais vykusiame pasaulio čempionate. Dabar dvejus metus bus skaičiuojami reitingo taškai visose svarbiausiose tarptautinėse varžybose – pasaulio ir Europos čempionatuose bei pasaulio taurės varžybose. Per metus vyks penkerios varžybos ir visose jose reiks startuoti, norint surinkti kuo daugiau reitingo taškų. Laukia labai intensyvus sezonas ir suspaustas tvarkaraštis.

– Paryžiaus olimpinėse žaidynėse startavo penki Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai, besivaržę trijose distancijose. Kiek planuojate iškovoti kelialapių į Los Andželą?

– Lietuvos rinktinės sudėtis po Paryžiaus žaidynių pasikeitė labai neženkliai. Pagrindinis pasikeitimas buvo Mindaugo Maldonio pasirinkimas startuoti tik dviviečių baidarių distancijoje ir savo vietą keturvietėje užleisti Viktorui Čaplinskiui. Jis puikiai įsiliejo į keturvietę ir kartu su įgulos draugais pateko į finalą tiek pasaulio, tiek Europos čempionate. Manau, kad tos pačios įgulos, kaip ir Paryžiuje, bei dvivietė kanoja, kurią irkluoja Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas yra pajėgios kovoti dėl vietos Los Andžele.

– Apžvelkite praėjusius metus – kokie jie buvo Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams?

– 2025-ieji buvo pirmieji metai po olimpinių žaidynių, kai sportininkai po sunkaus olimpinio ciklo vėl grįžo į trasas ir pradėjo naują sunkų 4 metų pasirengimo laikotarpį. Visose pagrindinėse tarptautinėse varžybose mūsų lyderiai pateko į finalus.

Dviviečių baidarių 500 m varžybose 4 vietą užėmę M. Maldonis ir A. Olijnikas liko vos per 0,07 sek. nuo Europos čempionato bronzos, o pasaulio čempionate užėmė 6 vietą. Keturviečių baidarių 500 m distancijoje S. Maldonis, V. Čaplinskis, I. Navakauskas ir A. Seja pasaulio čempionate iškovojo 5 vietą, o Europos pirmenybėse finišavo 8 vietoje. Dviviečių kanojų 500 m distancijoje H. Žustautas ir V. Korobovas Europos čempionate finišavo 5-oje, o pasaulio čempionate – 6 vietoje. Reikia pagirti kanojininkus, kurie bendradarbiavo su Ispanijos treneriu ir tikrai žengė didelį žingsnį į priekį bei iškovoję aukštas vietas, užsitikrino valstybės paramą ateinantiems ketveriems metams.

canoe.lt nuotr. | Organizatorių nuotr.

Apibendrinant metus – vertiname gerai. Nors ir neiškovojome medalių pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose, galima drąsiai teigti, kad vis dar esame pasaulio elite. Tikslai buvo įgyvendinti, nes rinktinės lyderiai finišavo olimpinių licencijų ribose. Tai džiugina ir nuteikia pozityviai, kad dirbama tinkama linkme.

– Praėjusiais metais nustebino jaunieji mūsų šalies kanojininkai. Europos jaunių čempionato prizininke tapusi Julija Jevtušenkaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, laimėjusia medalį moterų varžybose. Ar turime jaunimo, kuris jau artimiausiu metu gali papildyti suaugusiųjų rinktinę?

– Kryptingas Julijos darbas atnešė istorinį Lietuvai pasiekimą. Šiaulietės laimėtas bronzos medalis yra įrodymas, kad Lietuvoje baidarių ir kanojų irklavimas vis labiau populiarėja ir merginų tarpe. Verta išskirti ir brolių Danieliaus ir Dovydo Gaurių sėkmingus startus. Dviviečių kanojų 500 m distancijoje broliai pasaulio jaunių čempionate užėmė 5 vietą, Europos čempionate finišavo 6 pozicijoje. Minėti sportininkai ir yra pagrindiniai, kurie artimiausiu metu gali tapti mūsų pagrindinės rinktinės nariais. Labai stipriai dirba ir jaunimo keturvietė baidarė, kurią treniruoja iki tol olimpinę keturvietę treniravęs Romas Petrukanecas. Ji irgi gali pasiekti tikrai gerų ir reikšmingų rezultatų.

– Kokia yra situacija Lietuvoje su irklavimo bazėmis – ar jų yra pakankamai?

– Nemažai irklavimo bazių mažesniuose miestuose atsinaujina ir smagu matyti, kaip regionai gražiai tvarkosi. Naujos irklavimo bazės yra Panevėžyje, Plungėje, artimiausiu metu tikimės pajudės ir užstrigusi irklavimo bazė Šiauliuose. Vilnius šiuo klausimu dar labai atsilieka, todėl didžioji dalis sportininkų treniruojasi Trakuose – mūsų pagrindinėje stovyklų bei treniruočių vietoje. Čia vyksta ir šalies čempionatai bei taurės varžybos.

– Šiais metais užsitęsė šalta žiema, ar tai koregavo pasirengimo sezonui planus?

– Sportininkai pasirengimą sezonui pradėjo dar praėjusių metų gruodį. Buvo ir slidinėjimo stovyklos Italijoje, vėliau treniruočių stovyklos Turkijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje. Pasiruošimą visada esame priversti organizuoti šiltuose kraštuose, kur ir žiemą gali treniruotis ant vandens. Todėl didelių pakeitimų nebuvo. Stengiamės sportininkams suteikti maksimaliai geriausias sąlygas tiek pasirengti sezonui, tiek ir dalyvauti visose reikiamose varžybose. Aišku, tai nėra lengva, nes suaugusiųjų ir jaunių rinktines sudaro apie 40 žmonių, o kainos visame pasaulyje tiek už keliones, tiek už stovyklų organizavimą yra ženkliai išaugusios.

– Kiek tai koreguoja federacijos biudžetą, ar jo užteks, kad visi rinktinės lyderiai galėtų dalyvauti visose svarbiausiose varžybose?

– Nors ir atrodo, kad mūsų federacijos biudžetas didelis, jį reikia planuoti labai atsakingai. 2025 metus pradėjome su beveik nuliniu biudžetu, nes po Paryžiaus olimpinių žaidynių buvome viską išnaudoję. Valstybės biudžeto lėšos federacijas pasiekia tik vasario mėnesį, kai mūsų pasiruošimas jau būna gerokai įsibėgėjęs. Šiuo atveju, gelbėjo anksčiau skiriama LTOK finansinė parama. Nors 2026 m. biudžetą planuojame šiek tiek didesnį, bet kaip ir minėjau, varžybų kiekis yra išaugęs. Iššūkis finansine prasme bus ir pasaulio taurės varžybų etapas tolimojoje Kanadoje. Sieksime visur sudalyvauti ir pasirodyti kuo geriau. Kaip visada, neišsiverstume be savo rėmėjų, tokių kaip didžiausias pasaulyje irklų gamintojas „Brača-Sport“.

– Jau daugiau kaip metai praėjo, kai tapo federacijos prezidentu, o jūsų ilgametis porininkas dvivietėje baidarėje Edvinas Ramanauskas generaliniu sekretoriumi. Kaip sekasi naujose pareigose, ar jau pripratote vilkėti kostiumą, o ne sportinę aprangą?

– Nors pats ir anksčiau dalyvavau federacijos veiklose, pripažinsiu, iškilo tam tikrų iššūkių. Aišku, ir anksčiau nebuvo paprasta, kai reikia suderinti daugybę klausimų bei nuomonių ir priimti geriausią sprendimą. Pageidavimų bei norų gauname labai daug ir tikrai norėtųsi juos visus įgyvendinti – išvežti visus į varžybas ar treniruočių stovyklas. Deja, yra tam tikros taisyklės ir nustatyti reikalavimai. Tuomet gaunasi, kad ne visiems būni geras.

Kai irklavau ir vilkėjau sportinę aprangą viskas atrodė paprasčiau, o atliekant prezidento pareigas nebeatrodo viskas taip lengva. Bet mes mokomės kiekvieną dieną, kalbamės su sportininkais ir treneriais ir ieškome geriausių variantų. Dėl iššūkių tikrai norėtųsi įsigyti ir pasaulinius standartus atitinkančią finišo sistemą, bet dabar visas dėmesys sportininkams. Siekiam, kad jie gautų geriausią pasiruošimą ir išvyktų į varžybas. Infrastruktūros plėtrai šiek tiek trūkstame lėšų.