Nemokamas bilietas sveikatai: šis įprotis „atšviežina“ jūsų smegenis ir saugo širdį

 Jei egzistuotų piliulė, galinti vienu metu sumažinti Alzheimerio riziką, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir valdyti širdies bei kraujagyslių ligas, už ją paklotume tūkstančius eurų. Visgi mokslininkai ir sveikatos specialistai beda pirštu į paprasčiausią veiksmą, kuris prieinamas kiekvienam. Simboliškai Pasaulinės sveikatos dienos proga, panagrinėkime galingą, moksliškai pagrįstą įrankį, galintį pridėti ne tik papildomų metų, bet ir gyvybės jūsų kasdienybei.

Natūralus „vaistas“ nuo lėtinių ligų

Tikėtina, dauguma mūsų ėjimą suvokia kaip lengvą pasivaikščiojimą, tačiau ląstelių lygmeniu tai – intensyvus darbas. Kai žingsniuojate, kojų raumenys (didžiausia raumenų grupė kūne) tampa tarsi kempinėmis, kurios aktyviai siurbia gliukozę iš kraujo. Tai vienas paprastesnių būdų „atšviežinti“ kraujotakos sistemą.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistas ir treneris Rokas Norvaišas pabrėžia, kad paprasčiausias ėjimas – tiesioginis kelias į lėtinių ligų suvaldymą:

„Reguliarus vaikščiojimas yra viena stipriausių nemedikamentinių priemonių, padedančių valdyti 2 tipo diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas. Kai einame, dirba didžiausia mūsų raumenų grupė – kojų raumenys. Jie aktyviai naudoja gliukozę iš kraujo, todėl sumažėja cukraus kiekis kraujyje ir pagerėja insulino jautrumas. Tyrimai rodo, kad 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę gali sumažinti 2 tipo diabeto išsivystymo riziką net 30–60 %“.

Tai ne tik teorija – reguliarus ėjimas veikia kaip vidinis širdies skydas. Pasak specialisto, net ir be alinančių treniruočių sporto salėje, reguliariai vaikštantys žmonės turi 20–40 % mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties riziką.

„Ėjimas mažina sistolinį kraujospūdį, gerina cholesterolio profilį, mažina kūno riebalų kiekį bei pilvo nutukimą – o tai yra pagrindiniai širdies ligų rizikos veiksniai. Paprasčiau tariant, ėjimas veikia kaip natūralus metabolizmo reguliatorius ir širdies apsaugos mechanizmas“, – dėsto „Vilnius sveikiau“ specialistas Rokas Norvaišas.

Kodėl jūsų smegenims reikia gryno oro?

Neseniai pasirodžiusioje publikacijoje, keturi pasaulinio lygio neurologai tvirtina: ėjimas ne tik mankština kūną, bet ir tiesiogine prasme turi efektą smegenims, kad jos išliktų darbingos.

Niujorko universiteto „Langone Health“ kognityvinės elgsenos neurologas dr. Joelis Salinasas ėjimą vadina „smegenų trąšomis“: „Vaikščiojant gaminasi speciali medžiaga (BDNF) – tai ypatinga molekulė, padedanti smegenų ląstelėms augti ir stiprina ryšius tarp jų“. Vyresniame amžiuje smegenys atsinaujina žymiai lėčiau, taigi būdai, padedantys išlaikyti šviesų protą ir gerą atmintį yra aukso vertės.

Ėjimas | Andriaus Lauciaus nuotr.

Fizinis aktyvumas skatina naujų neuronų kūrimąsi, ypač ten, kur „gyvena“ mūsų atmintis. Neuorologas Dr. Majid Fotuhi ir dr. Sarah Buckingham, Stamfordo sveikatos centro demencijos specialistė, teigia, kad ėjimas yra „neuroprotekcinis“ mechanizmas – fiziškai padidina mūsų atminties centrą, hipokampą. Tai reiškia, kad eidami jūs tiesiogiai lėtinate savo smegenų senėjimą.

Mokslininkai pabrėžia neįtikėtiną faktą: didesnis kasdien nueinamų žingsnių kiekis, padeda mažinti toksiškų baltymų, siejamų su Alzheimerio liga, kiekį mūsų smegenyse. Kiek gi reikėtų nueiti kasdien, norint pajusti ėjimo teikiamą naudą? Neurologo dr. Fotuhi teigimu, vienas neseniai atliktas mokslinis tyrimas parodė, jog žmonių, kurie per dieną nueidavo nuo 3 000 iki 7 500 žingsnių, smegenyse sumažėjo toksiškų baltymų kiekis. Taigi tai yra puikus tikslas, kurio verta siekti kiekvieną dieną.

Kodėl eiti drauge yra „dvigubas laimėjimas“?

Galite patikėti? Vienatvė žudo ne mažiau nei rūkymas. Pasirodo priklausymas bendruomenei ir toks paprastas dalykas kaip pasivaikščiojimai tampa neįkainojami.

„Kasmet matome, kokią transformuojančią galią turi žingsniai, žengiami drauge. Matome, kad didžiausias pokytis įvyksta ne tada, kai žmogus nueina 20 kilometrų vieną kartą metuose, o tada, kai jis atranda bendraminčių. Norime sukurti erdvę, kurioje kiekvienas žingsnis būtų šventė, o bendruomenės palaikymas neleistų sustoti. Erdvę, kurioje kiekvienas gali pasijusti stipresnis, jaunesnis ir, svarbiausia, ne vienas,“ – dalinasi„Toyota Ėjimo“ organizatoriai.

R. Norvaišas tik patvirtina: „Socialiniai ryšiai yra vienas stipriausių ilgaamžiškumo veiksnių. Metaanalizės rodo, kad stiprūs socialiniai ryšiai gali sumažinti ankstyvos mirties riziką net iki 50 %. Kai fizinis aktyvumas derinamas su bendravimu, gaunama dviguba nauda“.

Pasak „Vilnius sveikiau“ specialisto, grupinis ėjimas didina motyvaciją, mažina stresą, skatina reguliariumą ir gerina emocinę būklę.

Jubiliejinį, 10-ąjį kartą, „Toyota Ėjimo“ entuziastai susitinka gegužės 17-ąją Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.