Emocingas Kurtinaičio monologas: nuo Sabonio „mėšlo kibirų“ iki sunkaus darbo „per dvi kėdes“
Rimas Kurtinaitis | „Stop“ kadras
Po košmaro Islandijoje Lietuvos krepšininkai (2-2) padarė išvadas ir pasiekė pergalę pasaulio čempionato atrankos etape. Pirmadienį Rimo Kurtinaičio auklėtiniai namuose 99:82 (26:14, 26:19, 27:23, 20:26) susitvarkė su islandais (2-2).
Po užtikrinto revanšo prieš žiniasklaidą stojęs R. Kurtinaitis neslėpė emocinio nuovargio, tačiau spinduliavo santūriu palengvėjimu. Atvirai apie įkaitų dramą primenančius atrankos langus, varginantį darbą per dvi kėdes ir istorinius Arvydo Sabonio pamokymus apie kritikų ruošiamus „mėšlo kibirus“ prabilęs treneris pabrėžė – šiandien svarbiausia buvo tiesiog nugalėti save.
PČ atranka: Lietuva – Islandija galerija (03.02) 61 nuotr.
– Kiek streso ir įtampos buvo prieš šį mačą? Visi supratome, kad pralaimėjimas gali reikšti labai blogą situaciją.
– Turėjome viena treniruote daugiau. Važiuodami į Islandiją neturėjome bendros treniruotės, nes žalgiriečius gavome tik kitą rytą ir iškart išvažiavome. O čia grįžę turėjome viena treniruote daugiau. Vėlgi, mes ne tiek treniravomės, kiek susitarėme, kaip kas turi būti. Struktūra pagerėjo, bet manęs vėlgi netenkina vienas dalykas – šiandien vėl turėjome tą pačią 20 taškų persvarą, ir pabaiga nebuvo tokia, kokią norėčiau matyti. Trūksta pasitikėjimo, bet esmė ta, kad laimėjome, ir aš džiaugiuosi. Toliau bus matyti, kaip viskas vyks. To, ko norėjome prieš atrankos langą – didesnio pergalių skaičiaus – jau nepavyks pasiekti, bet dabar mūsų tikslas yra tiesiog patekti. To ir sieksime. Mums sunku, žaidėjams sunku, man, kaip treneriui, sunku. Vis tik žaisti pasaulio ar Europos čempionato atranką be treniruočių yra sudėtinga.
– Sakote, kad jums, kaip treneriui, sunku. Dabar atrodote pavargęs. Kiek emociškai jus vargina visa trenerio postas ir didžiulis dėmesys, kuris tenka jums?
– Dėl dėmesio – aš nejaučiu, ar jis didelis, ar mažas. Aš dirbu savo darbą. Kai turiu laiko pasiruošti, dirbu jį galbūt geriau. Kalbant atvirai, aš, kaip treneris, esu tokių langų ir žaidėjų įkaitas. Žaidėjus surenkame iš visų kampų, nurodome kažkokias kryptis, o kaip jie sužais – taip sužais. Kažkokios per didelės kontrolės iš manęs tokiuose languose nėra. Be treniruočių sunku kažko tikėtis. Mes pažiūrime vaizdo įrašus, sudėliojame akcentus, bet žaidėjams reikia aikštelėje tuos dalykus įgyvendinti. Visos komandos turi tą pačią situaciją, visos susiduria su tokiais sunkumais ir reikia nugalėti. Nesiseka taip, kaip buvome suplanavę, bet nieko nepraradome, viskas yra tvarkoje.
– Ar sunku sėdėti ant dviejų kėdžių – treniruoti ir klubą, ir rinktinę?
– Pasakysiu atvirai – taip, tai yra labai sunku. Kiek galėjau, treniruodamas Eurolygos komandas, tiek vengiau tokių pasiūlymų. Turėjau pasiūlymų treniruoti kitų šalių rinktines – tą pačią Lenkijos, Vokietijos. Bet net nepradėjau diskusijų, nes sakiau: kol dirbu darbą su klubu, nedirbsiu rinktinėje. Tačiau Lietuvoje taip susiklostė situacija, kad teko sutikti.
– Po rungtynių Islandijoje užsiminėte, kad kalbėsite su „Žalgiriu“. Papasakokite, kaip atrodė tas dialogas, kaip pavyko susitarti? Ar nebuvo kokių apribojimų iš klubo dėl Ąžuolo Tubelio, kuris šiandien žaidė 9 minutėmis mažiau?
– Aš nekalbėjau su „Žalgiriu“ po to, kai federacija atliko savo darbą. Manau, kad federacija ir turi daryti tą darbą, nes aš esu treneris – man reikia žaidėjų. Federacija puikiai atliko šį darbą. Buvo sutarimas, kad Ąžuolą gauname vienoms rungtynėms. Kadangi buvome sutarę, kad vyks dialogas, aš po rungtynių ir pasakiau, kad dar turiu kalbėtis, nes mes pratęsėme tą dialogą. Dar kartą dėkoju „Žalgiriui“, kad jie leido ir davė mums Ąžuolą, nes jis mums yra tikrai vertingas žaidėjas. Manau, kad mes neturėtume vieni kitiems statyti sąlygų, nes geriau bloga taika negu geras karas. Čia nėra karo, čia yra mūsų bendras reikalas. Esu labai dėkingas, kad jį mums davė. To pasekoje turime šią pergalę, kuri yra labai svarbi.
– Kaip žiūrite į artėjantį vasaros langą?
– Aš tik galvoju, kaip reikės tame lange žaisti liepos mėnesį. Kai baigi sezoną birželio 24-ą arba 20-ą dieną, žaidėjus paleidi, emocijos nuslūgsta, kažkas švenčia pergalę. Kaip paskui juos surinkti? Gal turėsi vėl dvi dienas treniruočių po buvimo atvirame ore, po šventimo? Kaip ten viskas atrodys, man net baisu pagalvoti, nenoriu taip toli dar galvoti. Esmė ta, kad dabar susitvarkėme su šiomis užduotimis. „Žalgiris“ mums padėjo, linkiu jiems sėkmės, nes jie labai gerame kelyje, šiemet labai gerai žaidžia, turi gerus šansus patekti į atkrintamąsias. Čia nėra tik „Žalgirio“, čia yra Lietuvos reikalai, ir jie tą suprato.
– Kad jau užsiminėte apie liepos langą, gal yra kažkokių pokalbių su federacija ar žaidėjais apie NBA žaidžiančius lietuvius? Kokie būtų jų šansai prisijungti?
– Aš nežinau techninių dalykų, kaip mes kiekvienam langui paduodame išplėstinį sąrašą. Dabar buvome įsitraukę 25 žaidėjus. Taip, aš norėčiau jų, tai mums ne paslaptis. Mes žaidėjų pozicijas kompensuojame, kombinuojame. Pavyzdžiui, Margirio nėra, bet mes uždarome tas skyles. Seniai skambinau Rokui Jokubaičiui, nežinau, kokia jo reabilitacijos stadija, girdėjau, kad lyg tai viena operacija buvo. Reikės surinkti žaidėjus. Priekinę liniją galime susidėlioti neblogai, bet turime problemų kitur. Šiandien pirmavome 20 taškų, bet liko baimės, nes neturime žaidėjo, kuris laikytų visą schemą. Tokius turėsime liepos mėnesį, ar ne, nežinau. Dėl Jakučionio – nežinau, kokiame lygmenyje jis žaidžia. Žinau, kad kai jam buvo 16 metų, jis buvo puikus žaidėjas. Bet jis augantis žaidėjas. Ar jis sugebės žaisti, jeigu mes išeisime prieš Serbijos ir Turkijos grandus? Ar jis jau subrendęs? Bus matyti. Džiaugiuosi, kad šiandien mums pavyko laimėti. Labai gaila to taško, kurį pralaimėjome tenais, kur turėjome viską savo rankose.
– Ignas Brazdeikis pagerino savo taškų rekordą rinktinėje. Kokį įspūdį palieka šis žaidėjas?
– Pasakyčiau, kad jis labai patobulėjo. Matyti „Žalgirio“ įtaka, išvažiavimas į „Olympiacos“, geri treneriai. Jis mažiau daro klaidų gynyboje – anksčiau būdavo problema, kai reikėdavo keistis ginamaisiais. Dabar tokių klaidų net nepastebėjau. Iš esmės jis žaidžia labai solidžiai. Žinojau, kad jo stiprioji pusė yra žaidimas nugara (low post), kur jis gali laužti. Šiandien buvome susidėlioję planą, ko norime. Kai nuvažiavome į Islandiją, žaidėme tik bendrą vaizdą. Dabar žinome, per kurią poziciją galime mušti. Šiandien tai išpildėme gerai. Jis puikiai žaidžia „du prieš du“ (pick-and-roll), nors nėra tipinis tokio stiliaus žaidėjas, bet jis stiprus, daro verpstės judesius, gerai pataiko. Šiandien sunkiais momentais, ypač gale, jis buvo tas žaidėjas, kuris mus patempė į priekį. Pagal savo charakterį jis labai geras. Aplankiau jį ligoninėje prieš operaciją, ir jis sakė: „Kai tik pasveiksiu, pirmas dalykas, ką darysiu – žaisiu už rinktinę“. Jis iš karto žino, nepradeda pasakoti, kad skaudės ar neskaudės. Jis nori žaisti. Manau, kad čia yra pagrindinis dalykas. Džiaugiuosi, kad jis grįžo iš Kanados į Lietuvą. Manau, ir „Žalgiris“ patenkintas jo žaidimu. Gal jis nėra ta figūra, kuri ten viską sprendžia, bet epizodai yra labai geri.
– Treneri, kokie buvo pagrindiniai rungtynių akcentai? Gynyba prieš Fridrikssoną?
– Visų pirma, nuvažiavę ten susidūrėme su neįprastais greičiais. To staigumo, lankstumo mes neturėjome. Šiandien akcentas buvo bent jau prilygti tam greičiui, kurį jie žaidžia. Mums pavyko tą padaryti. Antra, žaisdami Islandijoje davėme per didelį atstumą Fridrikssonui, kad jis nepramuštų mūsų. Dabar pakeitėme tai – spaudėme jį visoje aikštelėje, kad neįsibėgėtų, nes jis neblogai keičia kampus. Šiandien pavyko. Manau, Igno dėka jis buvo gerai sugaudytas. Visa komanda šiandien dirbo su dviguba energija. Mums trauktis nebuvo kur. Kažkaip nelabai dėliojosi – vienas laimėjome, dvejas rungtynes po tašką pralaimėjome. Šiandien džiaugiuosi, kad nugalėjome save. Tai buvo daugiau psichologinė pergalė. Mes juk viena ausimi nugirstame, kaip mus komentuoja. Žinome, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Mes laimėjome – jūs giriate, mes pralaimėjome – jūs peikiate. Čia yra normalu, toks gyvenimas. Norėtųsi, kad girtumėte, bet tam reikia laimėti.
– Ar teiktumėte prioritetą vasarą dabar patikrintiems žaidėjams, ar Eurolygos žaidėjams?
– Dabar nenorėčiau apie tai kalbėti, jūs žiūrite labai į priekį. Aš esu tokio garbingo amžiaus, kad man gali rytojus neišaušti, tai taip toli neplanuosiu. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad Tubelis žaidė labai gerai, Kačinas labai gerai įėjo į rungtynes. Aš jį buvau tik matęs, niekada netreniravau, bet šiandien kilo noras jį išbandyti, nes jis labai teisingai pataikantis žaidėjas. Kaip bus pavasarį – žiūrėsime pavasarį.
– Konferencijos pradžioje sakėte, kad esate žaidėjų įkaitas, bet po kiekvieno pralaimėjimo didžiausios strėlės tenka trenerių štabui. Daug kritikos sulaukė ir jūsų sprendimai, ir bendrai rinktinės darbas. Kodėl fanai turėtų pasitikėti jumis ir visa rinktine žvelgiant į ateitį?
– O jūs fanas? Visi mes esame krepšinio fanai. Aš džiaugiuosi, kad mus palaiko. Nuvažiavome į Islandiją – ten susirinko pilna salė, mus palaiko. Yra visokių žmonių: vieni nori pabarti mus, jei pralaimėjome, ir tai yra normalu. Iš senų laikų atsimenu istoriją. Pamenu, kai pralaimėjome Atlantos olimpiadoje (grupės varžybose), ir ketvirtfinalyje turėjome žaisti, atrodo, su amerikiečiais, kur medalių nešvietė. Tada Laimonas Tapinas, aštrus žurnalistas, pradėjo rašyti kritinius straipsnius, mus „tarkuoti“. Tada Arvydas Sabonis pasakė labai gerus žodžius: „Vyrai, jeigu nelaimėsime medalių, aš negrįšiu į Lietuvą, neduosiu šanso mus taršyti“. Mums pavyko laimėti, nugalėjome Australiją, užėmėme trečią vietą. Sabonis tada sakė: „Dabar, kai grįšime į Lietuvą, visi lauks su mėšlo kibirais, kad apipiltų“. Parskridome su medaliais, padarėme spaudos konferenciją Vilniaus oro uoste. Sabonis atėjo ir sako: „Ką, savo mėšlo kibirus paslėpėte?“. Tai yra normalu. Jeigu tu laimi – tu geras. Pamenu, kai šimtas tūkstančių žmonių rėkė „bravo“, kai laimėjome medalius, ir pamenu, kai rėkė „gėda“, kai rinktinė grįžo iš Lenkijos nepatekusi toliau. Toks mūsų darbas. Aš negaliu liepti žaidėjams eiti ir bendrauti su žiniasklaida, bet aš privalau. Vienintelis žmogus, kuris ištrūko neapipiltas pamazgomis, yra Jonas Kazlauskas, kuris išėjo anksčiau laiko. Nemanau, kad teisinga per vieną konferenciją sumenkinti visą įdėtą darbą, bet aš nesiskundžiu. Jūs dirbkite savo darbą, mes dirbsime savo.
– Grįžtant prie klausimo apie „dvi kėdes“. Ar tikrai tai taip sunku?
– Taip, ir stengiausi tą pasakyti. Dėl to ir Kaziui Maksvyčiui buvo sunku – treniruoti „Žalgirį“ Eurolygoje ir dar rinktinę. Tada dar niekas nežaisdavo viduryje sezono tų langų. Pagalvokite, kaip reikia persiorientuoti treneriui, kuris treniruoja Eurolygos komandą. Čia yra didelės problemos. Aš to nesiginu – tai tikrai labai sunku. Bet ką darysi, darau.
– Prieš šį langą minėjote, kad pats skambinate Veličkai. Ar nemanote, kad prisiimate per daug atsakomybės? Ar neturėtų su žaidėjais ir žiniasklaida bendrauti komunikacijos atstovai, Linas Kleiza?
– Aš kritikos nebijau, atsakomybės taip pat. Dirbau Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu, kur reikėjo atsakyti už visą Lietuvos sportą. Tos atsakomybės nevengiu. Taip, man būtų lengviau, jeigu kas nors padėtų, bet treneriui tiesiogiai kalbant su žaidėju efektas yra geresnis. Aš galiu kalbėti ir su „Žalgirio“ vadovais. Svarbu galutinis tikslas. Labai džiaugiuosi, kad galutiniame tiksle mes turime Ąžuolą Tubelį. O kas su kuo kalba – jei reikės, aš kalbėsiu. Reikės – naktį važiuosiu, kad tik būtų geriau. Man sunku, bet kitiems turbūt dar sunkiau. Pažiūrėkite, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose – ten žmonėms dar blogiau. Aš dėl to nepergyvenu. Jeigu reikia vardan tikslo, aš padirbėsiu.
– Paminėjote Mindaugą Kačiną, rinktinės debiutantą, kuriam 32 metai. Ką gavote iš jo šiandien? Po pirmos pusės jis buvo naudingiausias rinktinės žaidėjas.
– Aš pamačiau jį ir pasakiau asistentui Tomui. Jis atvažiavo žaisti Europos taurės rungtynių su lenkų komanda į Baku. Pavardę žinojau, bet nemačiau, kaip jis žaidė pastaruoju metu. Pamatęs, kaip jis žaidžia, kaip atsitveria, kaip stengiasi, pasakiau Tomui, kad tai žmogus, kurį galime paimti. Manau, su tokiu darbingumu jam nėra svarbu, ar jam 32, ar 22 metai. Žiūrint į jo kūną ir energiją, jis dar galės žaisti ir žaisti.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
