Rimas Kurtinaitis: apie Islandijos stiprybes, žalgiriečių prisijungimą prie rinktinės, Augusto Marčiulionio sugrįžimą į Lietuvą ir Dustino Slevos norą

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (1-1) tęsia pasaulio čempionato atrankos kovas. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai penktadienio vakarą svečiuose susitiks su Islandijos krepšininkais (1-1).

Šiuo metu, po pirmojo atrankos lango, D grupėje visos keturios komandos turi po 1 pergalę ir nesėkmę. Grupėje dar žaidžia britai bei italai. Lietuviai fantastiškai išsigelbėjo prieš britus (89:88), bet namuose krito prieš italus (81:82), tuo tarpu islandai nugalėjo italus svečiuose (81:76), tačiau savo sirgalių akivaizdoje neatsilaikė prieš Didžiąją Britaniją (84:90).

Prieš būsimą susitikimą R. Kurtinaitis aptarė būsimus varžovus, pasisakė apie žalgiriečius rinktinėje ir pasidalino nuomone apie Dustino Slevos norą žaisti Lietuvos rinktinėje.

– Treneri, kaip praėjo kelionė?

– Kelionė kaip kelionė. Truputėlį užsilaikėme, greičiausiai dėl oro sąlygų, net nežinau, bet vykome vakare ir viskas tvarkoje.

– Žaisite su Islandijos rinktine, kurios branduolys kartu žaidė Europos čempionate, o treneris dirba daugiau nei 10 metų. Pas mus situacija priešinga. Ar tas pastovumas yra didelis jų pranašumas?

– Manau, kad tokioms mažų šalių komandoms tai yra didelis pranašumas vien dėl to, kad jos dirba kartu. Matėme, kaip sunku žaisti prieš anglus, kurie irgi dešimt paskutinių metų žaidžia kartu – yra įdirbis. Mums truputėlį sunku, bet aš nesiskundžiu ir manau, kad privalome tuos reikalus išspręsti. Kiekvieną langą surenkame kitą rinktinę ir mums reikia tas pačias sistemas per vieną ar dvi treniruotes pasikartoti. Tai sudėtinga, bet mes esame krepšinio šalis ir tą dalyką atliksime. Šiaip tai labai rimta ir pavojinga komanda. Gal neturi tokio didelio vardo kaip Ispanija ar Italija, bet iš tiesų yra labai pavojinga, tad laukia rimtas mačas.

– Ar nesikeičia Lietuvos rinktinės žaidimo stilius? Jūs mėgstate intensyvumą, bet dabar turite lėtesnius, pozicinio krepšinio įžaidėjus. Ar filosofija išlieka ta pati?

– Sakykime, ne šimtu procentų, bet atsižvelgiant į tai, kokius turime žaidėjus, stengiamės padaryti kuo mažiau klaidų. Vieni greičiau orientuojasi, kiti truputėlį lėčiau mąsto. Bandome tuos dalykus suderinti – gal prarandame greitį, bet neprarandame kamuolio. Bandome tai spręsti, bet kryptis išlieka ta pati.

– Islandai sporte per pastaruosius metus užsitarnavo vikingų vardą ir jį pateisina kovingumu. Ar žaidėjams akcentavote, kad būtent jų atsidavimas ir ėjimas iki galo bus kertinis dalykas?

– Taip, seku futbolą ir žinau, kaip jie atrodė ten, kokia visiems buvo neįkandama užduotis juos apžaisti. Krepšinyje lygiai tas pats. Žaidžia super greitai, sprendimai greiti. Matėme rungtynes su italais, taip pat anglai juos nugalėjo labai nedideliu skirtumu – šešiais taškais. Tai rimta komanda, turinti įdirbį, tad bus sudėtinga.

– Rinktinėje turite Margirį Normantą, kuris yra žaidęs su abiem varžovų lyderiais Elvaru Fridrikssonu, ir Tryggvi Hlinasonu. Ar klausiate jo patarimų, kaip reikėtų prieš juos žaisti?

– Neklausėme, bet jis yra „temoje“ ir pasako mums, kaip T. Hlinasonas atrodo dabar Ispanijos lygoje. Mes turime statistiką, matome jo greičius ir sugebėjimus. Tai labai protingas, geras žaidėjas. Man paliko labai didelį įspūdį praėjusių metų draugiškos varžybos Alytuje. Jeigu ne Jono Valančiūno trys tritaškiai, galbūt būtume turėję daugiau bėdų. Skaičiau, kad į krepšinį atėjo vėlai, apie septynioliktus metus, bet progresas didelis. Vienas iš mums patogių momentų – jis žaidžia 40 minučių, tad mums reikėtų intensyvumo, mūsų „dideli“ turi bėgti greitai, kad jį vargintų. Tačiau, kaip minėjote, jie turi tą vikingų tendenciją, tad nežinai, ar juos užvarginsi, nes žaidžia tikrai labai greitai ir tiksliai.

– Augustas Marčulionis sugrįžo į Lietuvą, tapo „Ryto“ žaidėju. Ar svarstėte jį įtraukti į sąrašą ir kaip reagavote į šią žinią?

– Jis yra vienas iš mūsų kandidatų, nors į pirminį sąrašą nebuvome įtraukę. Dėl jo sugrįžimo į Lietuvą esu kalbėjęs su jo tėčiu Šarūnu gal prieš gerą mėnesį, bet tada dar buvo nuomonė, kad gal geriau likti Amerikoje. Labai džiaugiuosi, kad jis grįžo. Aišku, jis visada yra mūsų radare ir įtrauksime jį į rinktinės kandidatų sąrašą.

– „Žalgirio“ žaidėjai prisijungė vėliausiai. Kaip atrodo jų įsijungimas ir nusiteikimas?

– Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ leido prisijungti. Jie patys daro savo sprendimus, bet žaidėjai prisijungė. Kaip ir minėjau, aną langą vienas iš pagrindinių mums buvo Ąžuolas. Matome, kaip Ąžuolas žaidžia, ir tikiuosi tokio pat žaidimo rinktinėje. Neturėjome daug treniruočių, negalėjome daryti rytinės treniruotės, nes jie vakare žaidė, tad tik susidėliojome akcentus, pamėtėme į krepšį. Sunku paruošti komandą žiūrint vaizdo įrašus, bet nepasakyčiau, kad neįmanoma. Visos Europos komandos turi panašias problemas dėl Eurolygos rungtynių, visi esame tose pačiose sąlygose ir turime jas išspręsti.

– Kaip reagavote į žinią, kad Dustinas Sleva turi lietuviško kraujo ir norėtų žaisti Lietuvos rinktinėje? Ar tai įneša papildomų minčių?

– Pamenu, turėjome vieną atvejį su amerikiečiu Russellu – lietuviško kraujo nebuvo, bet žmona lietuvė. Aš iš tiesų nesu prieš. Gal prieš kokią 50 metų dar mes čia su Tomu Pačėsu ginčydavomės, sakiau, kad mes turime būti tik lietuviai. Bet žiūriu, kas vyksta pasaulyje, kaip viskas daroma. Manau, kad galime būti išdidūs, bet gal truputėlį per maža kaip valstybė, jeigu visi tą daro, o mes atsiliktume ir nedarytume, manau, nebūtų teisinga. Esu tas šalininkas, iš gerosios pusės nacionalistas ir lietuvių rinktinės šalininkas. Bet jeigu bus tokia galimybė, nes viskas čia yra kalbos, tada ir žiūrėsime. Gal kažką federacija nuspręs. Aš, kaip treneris, esu pakviestas, pasamdytas, darau savo darbą, po manęs ateis kitas ir darys. Viską sprendžia federacija.