Lidija Žurauskaitė po finišo sunkiai rinko žodžius: „Labai liūdna, labai atsiprašau, kad toks rezultatas“

 Gausiausios istorijoje Lietuvos biatlono olimpinės rinktinės pasirodymas Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse baigėsi istoriniu startu – pirmą kartą moterų estafetės 4x6 km lenktynėse dalyvavo mūsų šalies moterų komanda. Pirmasis etapas buvo patikėtas Juditai Traubaitei, antrasis – Lidijai Žurauskaitei, trečiasis – Natalijai Kočerginai, ketvirtasis – Sarai Urumovai. Iš jų tik N. Kočergina nėra olimpinių žaidynių debiutantė.

Tačiau trasoje jėgas išbandė tik pirmos trys sportininkės – trečiajame etape lietuvės buvo aplenktos ratu ir varžybos baigėsi dar S. Urumovai laukiant estafetės perdavimo zonoje.

Lietuvos rinktinei atiteko 20-oji vietą tarp tiek pat komandų – tiek tiek stipriausių planetos rinktinių pateko į šią prestižinę rungtį.

25-erių J. Traubaitė šaudyklose užvertė visus taikinius, bet panaudojo papildomus penkis šovinius – estafetės lenktynėse sportininkams kiekvienoje šaudykloje skiriama po tris galimybes pasitaisyti. Estafetė L. Žuraskaitei ji perdavė būdama 20-oje vietoje (atsilikimas nuo lyderių 1 min. 58, 6 sek.)

26 metų L. Žurauskaitė, gulėdama šaudžiusi be klaidų, antroje šaudykloje stovėdama išnaudojo tris papildomus šovinius, bet vis tiek užsidirbo vieną 150 m ilgio baudos ratą ir, perduodant estafetę N. Kočerginai, atsilikimas nuo lyderių jau buvo 4 min. 11,5 sek.

Labiausiai patyrusi Lietuvos olimpietė 40-metė N. Kočergina, pirmoje šaudykloje visus taikinius užvertusi po trijų papildomų šūvių, o antroje šaudžiusi be klaidų, pavijo pirmavusi prancūzė ir Lietuvos komanda buvo priversta trauktis 24-erių S. Urumovai taip ir nestartavus.

„Spaudimas buvo didžiulis. Labai atsiprašau už baudos ratą. Bandžiau pradėti varžybas truputį greičiau, bet buvo sunku tolygiai važiuoti. Stengiausi iš paskutiniųjų, dariau viską, ką galiu šiandien. Labai liūdna, labai atsiprašau, kad toks rezultatas“, – po finišo sunkiai žodžius rinko L. Žurauskaitė.

Prieš varžybų startą Anterselvos biatlono arenos pranešėjas paskelbė, kad tai pirmosios olimpinės moterų estafečių lenktynės, kuriose dalyvauja Lietuvos komanda.

Judita Traubaitė | Vytauto Dranginio nuotr.

„Išties, pats faktas labai smagus. Nelengva buvo kelionė iki šio kelialapio. Daug dirbome, kad užsitikrintume vietą tarp 20 stipriausių komandų. Labai svarbus buvo praėjusių metų sezonas. Šaunu, kad pavyko įgyvendinti šį tikslą.

Gaila, kad šiandien taip susiklostė šaudymas. Turbūt prasčiausias estafetėje per pastaruosius dvejus metus. Bet vis tiek smagu, kad esame dvidešimtuke. Juk daugybė šalių čia estafetės komandos net neturi“, – kalbėjo geriausiai iš Lietuvos biatlonininkių šiose žaidynėse pasirodžiusi sportininkė.

Kartu su Vytautu Strolia, Nikita Čigaku ir L. Žurauskaite ji užėmė 20 vietą mišrios estafetės 4x6 km rungtyje, asmeninėse 15 km lenktynėse finišavo 47-a, 7,5 km sprinte buvo 49 ir vienintelė iš moterų komandos pateko į 10 km persekiojimo lenktynėse, kuriose liko 57-a.

Tik prieš kelerius metus iš orientavimosi sporto į biatloną perėjusi J. Traubaitė teigė kad estafetėje jos neveikė olimpinė įtampa: „Jaučiausi užtikrintai. Per prisišaudymą viskas gerai buvo. Jau per varžybas irgi nepasakyčiau kad aiškiai žinau, ką dariau ne taip. Gulint tik šiurkštesnę klaidą padariau. O kiti netaiklūs šūviai – gal lengvas vėjelis pakilo. Reiks paklausti trenerio. Kai dėjau papildomą šovinį, mačiau, kad vėliavėlė šiek tiek pakilusi. Gal tai turėjo įtakos porai šūvių.“

Po vakar vykusios vyrų 4x7,5 km estafetės, kur Lietuvos komanda užėmė 15-ąją vietą, jos nariai kalbėjo apie permainų šalies rinktinės darbe poreikį. Jiems pritarė ir J. Traubaitė: „Reikia, aišku, kiek tai įmanoma, pažiūrėti, ką kitos šalys daro. Dar prieš porą metų sportininkės, kurios čia rodo labai aukštus rezultatus, buvo visiškai tokio paties lygio, kaip mes. Matyt, visas planas buvo orientuotas į olimpines žaidynes ir labai gerai pavyko įgyvendinti.“

Biatlonininkė, paklausta, ką išsiveža iš pirmųjų karjeroje olimpinių žaidynių, sakė: „Žinoma, patirties. Buvo ne vienas startas, stiprios varžovės, didelis palaikymas. Daug gerų emocijų buvo. Buvo labai daug lietuvių susirinkę palaikyti, šeimos narių, draugų, pažįstamų. Tikrai smagios dvi savaitės, smagu atstovauti šaliai, kai toks palaikymas tokioje gražioje vietoje.“ O olimpinių suvenyrų ar vežasi? „Šiek tiek, bet su suvenyrais čia sudėtinga, labai greitai buvo išgraibstyti. Kiek pavyko, sugaudėme. Tikrai ne viską, ko norėjome iš pradžių“, – šyptelėjo J. Traubaitė.

N. Kočergina po finišo pripažino, kad tikėjosi kitokios varžybų baigties: „Norėjosi pabaigti lenktynes arba nors perduoti estafetę komandos draugei. Nepavyko, nes atsilikimas jau buvo didelis. Dar turėjau vilčių, paskutinis šaudymas buvo geras. Bet kol aš pašaudžiau, lyderės pasivijo.“

Natalija Kočergina | Vytauto Dranginio nuotr.

Patyrusi sportininkė yra startavusi dar vienose istorinėse estafetės lenktynėse, kai 2018 m. Pjongčange kartu su penkerių olimpinių žaidynių dalyve Diana Rasimovičiūte, V. Strolia ir Tomu Kaukėnu varžėsi mišrios estafetės rungtyje. Tada lietuviai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse komandų varžybose. Jie buvo aplenkti ratu ir užėmė 19 vietą.

„Taip, estafetės istorinės, bet istorija pasikartojo – vėl mus aplenkė ratu. Liūdnoka. Bet čia yra stipriausios komandos ir startuoti tarp jų yra jau pasiekimas“, – sakė N. Kočergina.

Į klausimą, ar auga pajėgi nauja biatlonininkų karta, sportininkė atsakė: „Jei jauna karta bus labai atkakli, darbšti ir sieks savo užsibrėžtų tikslų, tai sąlygas daug pasiekti turi idealias. Mūsų biatlono federacija viską suteikia, tik sportuok. Nes mūsų laikais trūko finansavimo, inventoriaus, serviso. Dabar daug lengviau eiti į priekį. Vieną dieną tu gali nugriūti, o kitą būti tarp lyderių. Svarbu niekada nenuleisti rankų. Biatlonas labai nenuspėjama sporto šaka, kurioje lyderiai keičiasi kiekvieną dieną.“

Anot N. Kočerginos, trys olimpinės rinktinės narės šį sezoną dar startuos trijuose Pasaulio taurės etapuose, o S. Urumova varžysis IBU taurėje: „Gal dar bus Lietuvos čempionatas. O balandį dėliosimės tolimesnius planus ir tikslus kitam sezonui.“

Ar pati dar turi noro tęsti sportininkės karjerą. „Noro tikrai yra. Bet viskas priklausys nuo tol kas liks komandoje, kas ją treniruos, kas bus prie vairo federacijoje, kaip valstybė atsižvelgs į mūsų rezultatus. Aš visada už, bet ar federacijai to reikės, ar būsiu naudinga ir reikalinga? Jeigu viskas gerai, bandysiu tęsti“, – kalbėjo dvejų olimpinių žaidynių dalyvė.