Judita Traubaitė persekiojime pajautė nuovargį: „Tik po finišo sužinojau, kad pirmą ratą tikrai greitokai pradėjau“
Judita Traubaitė | Vytauto Dranginio nuotr.
Ilga diena Anterselvos biatlono arenoje baigėsi moterų 10 km persekiojimo lenktynėmis. Vienintelė jose startavusi Lietuvos atstovė Judita Traubaitė šioje Milano ir Kortinos žaidynių rungtyje užėmė 57-ąją vietą.
25-erių lietuvė varžybas pradėjo 49-a – tokią poziciją ji išsikovojo išvakarėse vykusiose 7,5 km sprinto lenktynėse, iš kurių tik 60 sportininkių pateko į persekiojimą.
Į trasą J. Traubaitė pajudėjo praėjus 2 min. 19,4 sek. nuo sprinto čempionės norvegės Maren Kirkeeide. Tačiau nei Lietuvos, nei Norvegijos sportininkėms nepavyko išsaugoti pozicijų.
J. Traubaitė prašovė net penkis kartus (1+2+1+1) ir turėjo įveikti penkis baudos ratus po 150 m.
M. Kirkeeide dramatiškoje kovoje užleido pirmąją poziciją visus 20 šūvių taikliai paleidusiai italei Lisai Vittozzi (30 min. 11,8 sek.). Tris baudos ratus sukusi norvegė laimėjo sidabrą. Ji čempionei pralaimėjo 28,8 sek. Bronzą iškovojo nė karto neprašovusi suomė Suvi Minkkinen (atsiliko 34,3 sek.) J. Traubaitė nuo čempionės atsiliko 6 min. 19,5 sek.
Pastarąjį kartą Lietuvos atstovė olimpinėse persekiojimo lenktynėse buvo dalyvavusi 2014 m. Sočyje. Tada Diana Rasimovičiūtė, startavusi iš 51-osios pozicijos, užėmė 43-iąją vietą.
Taip pat šiandien vykusiose vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynėse irgi dalyvavo vienas lietuvis – 49-as startavęs Vytautas Strolia užėmė 39-ąją vietą.
J.Traubaitės šiose žaidynėse laukia dar viena rungtis – kartu su Natalija Kočergina, Sara Urumova ir Lidija Žurauskaite vasario 18 d. ji startuos istorinėse Lietuvai moterų 4x6 km estafetės varžybose. Tai bus lietuvių debiutas šiose prestižinėse lenktynėse, kuriose dalyvaus tik 20 komandų.
– Judita, pasidalinkite įspūdžiais. Kaip jaučiatės po finišo?
– Atmosfera čia labai gera, smagu buvo startuoti. Tačiau lenktynėse buvo sunkoka. Šiemet dar neturėjau persekiojimo varžybų patirties, to šiek tiek trūko. Bet prieš estafetę buvo visai naudinga pravažiuoti kontaktinę rungtį.
Po vakar sprinto jautėsi nuovargis, sunkoka buvo šliuožti. Tai padarė įtaką ir šaudymui. Nors šaudymo metu neatrodė, kad kažkas ne taip būtų. Net neužfiksavau sujudėjimų ar kitko, ką padarydavau negerai, tiesiog bendra savijauta nekokia buvo.
Iš pradžių svarbu buvo stengtis laikytis grupėje, kabintis, nes startavome kelios panašiu metu. Tik po finišo sužinojau, kad pirmą ratą tikrai greitokai pradėjau. Atrodė, kad kaip tik ne, nes buvo, kas lenkė. Bet ten buvo greitų varžovių iš paskos. Tai pirmame rate ir pasijautė, kad kojos visai neatsigavo po sprinto. O paskui kiekviename rate dar baudos ratų prigaudžiau.
– Ar daugiau azarto, kai viskas sprendžiasi čia pat, finišavus nereikia laukti, kurią čia poziciją užėmei?
– Azarto tikrai daugiau. Bet tokioje rungtyje norėtųsi, kad lengviau judėtųsi. Tada jauti didesnį norą ir turi galimybių ką nors pagauti. O čia sunkumas lydėjo penkis ratus. Norisi, kad tavęs iš galo neprisivytų, o ne kad pati galėtum ką nors aplenkti.
– Senokai neturėjome dalyvės moterų olimpinėse persekiojimo lenktynėse. Ką pačiai reiškia, būnant olimpinei debiutantei, kad pavyko sugrąžinti šią rungtį į lietuvių tvarkaraštį?
– Apie tai labai negalvojau. Tik dar prieš sezoną, kai žurnalistai klausė apie olimpinius tikslus, sakiau, kad įvardinti konkrečių tikslų nesinori, bet vienas norų buvo sprinte pasirodyti taip, kad patekčiau į persekiojimo lenktynes. Labai smagu įveikti šį barjerą ir varžytis tarp 60 stipriausiųjų.
– Persekiojimo lenktynės vyko Vasario 16-oios išvakarėse. Ką jums reiškia atstovauti Lietuvai, ginti šalies garbę svarbiausiame sporto renginyje? Gal planuojate su komanda tai kažkaip paminėti, drauge sugiedoti himną?
– Tai labai malonu, o tuo pačiu ir didelė atsakomybė bei garbė ginti ir garsinti šalies vardą. Smagu, kad rytoj ši šventė, galėsime kartu su visa komanda ir, galbūt, delegacijos atstovais ją paminėti.
– Žaidynėse dar laukia istorinė moterų estafetė. Kaip vertinate tai, kad pirmą kartą turėsime šioje prestižinėje rungtyje moterų komandą?
– Tikrai buvo nueitas netrumpas kelias ir praėjusių metų visas sezonas mums buvo labai svarbus ir įtemptas, nes tik 20 šalių turi galimybę startuoti estafetėje. Pavyko patekti tarp jų. Kad ir kaip pasibaigtų tos lenktynės, vien būti tarp tų 20-ties yra garbė. Mes užsitarnavome tą vietą savo darbu. Ir labai laukiame to starto.
