Pasaulio šunų kinkinių sporto čempionas R.Karaška: „Svarbiausia – abipusis susibendravimas tarp augintinio ir sportininko“

Šunų kinkinių sportas daugeliui lietuvių greičiausiai pasirodytų egzotiška sporto šaka, tačiau praėjusiais metais būtent šios sporto šakos pasaulio čempionate mūsų šaliai aukso medalį iškovojo Ridas Karaška.

2013 m. planetos pirmenybėse Italijoje R.Karaška triumfavo dviratininko ir šuns rungtyje (bikejoring) bei pasiekė skambiausią karjeros pergalę.

Praėjusią savaitę R.Karaška sėkmingai pradėjo Baltijos taurės varžybas, laimėdamas pirmąjį etapą Sankt Peterburge (Rusija). Grįžęs į Lietuvą, pasaulio čempionas sutiko pasidalinti mintimis su Sportas.lt žurnalistu apie šunų kinkinių sportą, jo padėtį Lietuvoje bei savo ateities planus.

- Kokias sporto šakas esate bandęs? Kodėl pasirinkote būtent šunų kinkinių sportą?, - Sportas.lt paklausė R.Karaškos.

- Jaunystėje 14 metų užsiiminėjau lengvąja atletika. Esu daugkartinis Lietuvos 110 m ir 400 m barjerinio bėgimo čempionas. Kinkinių sportas į mūsų namus atkeliavo atsitiktinai. Viskas prasidėjo nuo to, kad įsigijome sibiro haskių veislės kalytę Boną. Po to, atsitiktinai laikraštyje perskaičiau straipsnį apie organizuojamas šunų kinkinių sporto varžybas. Nuvykus pasižvalgyti, patiko ir „užsikabinau“.

- Kokios charakterio savybės svarbiausios šiame sporte? Ar ši sporto šaka reikalauja daug treniruočių?

- Kaip ir kiekviename sporte būtinas užsispyrimas, noras tobulėti, noras siekti pergalių, noras pažinti save, savo varžovus, savo augintinį. Konkrečiai mano rungtyje – dviratininkas ir šuo (bikejoring) reikalingas abipusis susibendravimas tarp augintinio ir sportininko. Norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia atitinkamai ir treniruotis. Augintinis treniruojamas 3 kartus per savaitę. Aš pats treniruojuosi 5-6 kartus per savaitę.

- Su kokiu šuniu lenktyniaujate? Kiek metų galima dalyvauti varžybose su tuo pačiu šunimi?

- Šiuo metu lenktyniauju su sibiro veislės kalyte Rymma – Luna. Jai jau 4 metai. Varžybose leidžiama startuoti su augintiniais, kuriems ne mažiau nei vieneri metai. Su tuo pačiu augintiniu galima startuoti tol, kol nori pats augintinis, tol, kol jam tai patinka ir jis jaučiasi pajėgus įveikti varžybų distanciją.

- Pernai iškovojote pasaulio čempiono titulą. Ar esate pasiekęs ir daugiau skambių pergalių?

- Taip, pernai metais tikrai pavyko iškovoti šį titulą. Daug pastangų ši pergalė pareikalavo ir iš manęs, ir iš Lunos. Kalbant apie kitas pergales, tai esame 2011 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtojai šiaurinių šunų klasėje su vienu augintiniu ir paspirtuku, 2012 m. Europos čempionato nugalėtojai šiaurinių šunų klasėje, 2013 m. Europos zonos pasaulio taurės nugalėtojai,  2011, 2012, 2013 metų Baltijos taurės nugalėtojai.

- Kokie artimiausi startai Jūsų laukia?

- Paskutinis startas buvo birželio 14-15 dienomis Sankt – Peterburge, Rusijoje. Dabar laukia šioks toks poilsis iki rudens. Tuomet rugsėjo, spalio mėnesiais laukia Baltijos ir Pasaulio taurės etapų startai Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Pats svarbiausias šio sezono startas – Europos čempionatas, Prancūzijoje, lapkričio mėnesį.

- Kokie Jūsų karjeros tikslai?

- Aš nepavadinčiau to karjera. Greičiau, tai dalis gyvenimo, hobis, aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas. Šiuo sportu užsiimu laisvu nuo darbo metu. Nors tikslų taip pat yra – gerai praleisti laiką, pasisemti teigiamų emocijų, aišku, ir pasiekti pergalių, jeigu jau varžyboms intensyviai ruošiamės.

- Kokia šios sporto šakos padėtis Lietuvoje? Kaip Lietuva yra vertinama pasaulio šunų kinkinių sporto kontekste?

- Lietuvoje ši sporto šaka yra labai jauna. Visa šio sporto atsvara tenka trims šunų kinkinių sporto klubams, kurių sportininkai ir atstovauja Lietuvą Pasaulio ir Europos čempionatuose. Visas šunų kinkinių sportas Lietuvoje gyvuoja tik rėmėjų ir individualių šio sporto entuziastų dėka. Lietuva – maža valstybė, bet mes turime savo atstovą Tarptautinėje šunų kinkinių sporto federacijoje, o tai leidžia mums atkreipti dėmesį į save.

- Ar žiūrovai noriai renkasi į šios sporto šakos varžybas? Kurioje šalyje šunų kinkinių sportas yra populiariausias?

- Šunų kinkinių varžybos pritraukia tikrai nemažai žiūrovų. Yra į ką pažiūrėti. Ne kiekvieną dieną galime išvysti lekiantį pro šalį šunų kinkinį, dviratininką su šuniu, paspirtuką ar bėgiką, kuriam bėgti padeda augintinis. Europoje šunų kinkinių sporto madas diktuoja skandinavai. Labiausiai norvegai, suomiai, švedai. Populiari ši sporto šaka ir pas mūsų kaimynus lenkus. Rusijoje taip pat labai daug užsiimančių šiuo sportu.

- Šiuo metu sporto sirgalių dėmesį prikaustė pasaulio futbolo čempionatas. Ar turite mėgstamą rinktinę? Kam prognozuojate čempionų titulą?

- Jeigu atvirai, nesu labai didelis nei futbolo, nei krepšinio sirgalius. Stebiu daugelio sporto šakų įvykius. Išskyrus kinkinių sportą, mano širdyje svarbiausią vietą užima lengvoji atletika. Futbolo čempionate palaikau Anglijos ir Vokietijos rinktines. Norėčiau, jog Vokietija taptų pasaulio čempione.

- Tradicinis klausimas: jei galėtumėte pasirinkti tris daiktus į negyvenamą salą, kas tai būtų?

- Geras klausimas (juokiasi  - red. past.). Spėju, jog pasiimčiau savo šunį, gerą peiliuką ir vadovėlį, kaip išgyventi negyvenamoje saloje.