Vaikų su negalia plaukimo treneris: „Mažai kalbame apie problemas“
Kamilijos Ališauskaitės/LPAK nuotr. | Organizatorių nuotr.
Trenerio vaidmuo sportininko gyvenime dažnai peržengia treniruočių salės ribas. Jis ne tik planuoja krūvius ar tobulina techniką, treneris motyvuoja, ugdo asmenybę, padeda augti ir sporte, ir kitose gyvenimo srityse. Kartais treneris apie savo auklėtinį žino net daugiau nei artimiausi žmonės. „Kiekvienam sportininkui treneris nori atiduoti savo žinias bei užauginti jį kaip čempioną“, – sako plaukimo treneris Edvardas Blaškevičius.
Kiekvienas sportininkas yra unikalus, o universalaus recepto, kaip „atrakinti žmogų“, nėra, todėl ir treneriai nuolat mokosi, tobulina žinias. E. Blaškevičius yra vienas iš Paralimpinės trenerių akademijos dalyvių. Šį kartą akademijos mokymuose sporto mokslininkas, habilituotas biologijos mokslų daktaras, VU ir VDU profesorius Albertas Skurvydas supažindino su sporto treniruočių neurobiologiniais principais, o sporto kardiologas Kristijonas Česas kalbėjo apie sportą ir širdies sveikatą. Tuo metu psichoterapeutė Brigita Domarkaitė pristatė temą „Treneris – pirmoji linija: psichikos sveikata sporte ir trenerio savijautos vaidmuo“. „Bitė Lietuva“ atstovas, „profas“ Karolis Špiliauskas treneriams pasakojo apie dirbtinį intelektą ir jo naudojimo galimybes.
„Visi mokymai atneša kažkokį vaisių. Iš jų išsirenki tam tikrus elementus ir integruoji juos į savo treniruotes. Mūsų treniruotės yra labai specifinės – dirbame su negalią turinčiais vaikais. Kiekvienam vaikui, kiekvienam plaukikui reikia individualios programos. Kartais vaikai, kurie pirmą kartą dalyvauja varžybose, labai jaudinasi. Būna, jog kai kurie net apsiverkia. Stengiamės nuolat juos motyvuoti, skatinti dirbti toliau ir siekti tikslų. Profesorius A. Skurvydas daug kalbėjo apie technikos tobulinimą, klaidas, pralaimėjimus. Kai plaukikas laimi varžybas, įprastai jis greit jas pamiršta. Tačiau, kai patiriamas pralaimėjimas, šis įvykis dažnai ilgiau nepaleidžia sportininko minčių. Pralaimėjimai reikalauja darbo, technikos tobulinimo“, – pasakoja plaukimo treneris.
Naudingas, pasak E. Blaškevičiaus buvo ir kardiologo pasakojimas apie širdį. Treneris pripažįsta, jog dažnai apie tokius dalykus išvis nesusimąstome, tad, tikrai reikėtų nepamiršti dažniau pasitikrinti, daugiau dėmesio skirti sportininkų sveikatai.
„Psichoterapeutės paskaita taip pat labai patiko. 50 proc. mano treniruojamų vaikų turi intelekto negalią. Reikia mokėti prie jų prieiti, žinoti, kaip su jais bendrauti – ypač su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Prieš kelerius metus į treniruotes atėjo vaikutis. Jis visus metus stovėjo baseino kampe ir žiūrėjo, kaip kiti treniruojasi. Pamažu, laikui bėgant, tas vaikas pradėjo judėti, dalyvauti žaidimuose. Šiandien jis yra geriausias mūsų komandos sportininkas. Prieš ir po varžybų reikia daugiau dėmesio skirti psichologiniams dalykams. Nors, žinoma, nerimas yra natūralus dalykas. Tačiau kai kurių žmonių nerimo lygis būna toks didelis, jog sudegina ir daug energijos. Tuomet jiems būna labai sunku plaukti. Taigi dažniau reikia su sportininkais kalbėtis akis į akį“, – įsitikinęs treneris.
E. Blaškevičius trenerio darbą palygino su lėktuvo įgulos darbu. Jo teigimu, treneriai visada turi šypsotis (ir palikti asmeninius rūpesčius už durų). Juk, jei stiuardesė šypsosi, vadinasi, viskas yra gerai, nors galbūt lėktuvas ir krenta: „Kai vaikas pralaimi, neturime nusivilti. Turime jį paguosti, motyvuoti, kad viskas yra gerai.“
Nors, apskritai kalbant, priduria treneris, problemų tikrai yra, tačiau apie jas mažai kalbama.
„Šiais laikais tėvai dažnai galvoja, kad yra geriausi treneriai. Jie bando mus pakeisti, bando dirbti už mus. Būna, jog reikia tėvus net išvaryti iš treniruočių. Reikia daugiau pasitikėjimo. Kiekvienas treneris tikrai žino, ką daro. Kiekvienam sportininkui jis nori atiduoti savo žinias bei užauginti čempioną. Žinoma, yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, sportininko perdegimas, nenoras sportuoti. Treneris turėtų tai pastebėti ir išspręsti. Todėl tokie mokymai yra labai naudingi“, – teigia E. Blaškevičius.
Paklaustas, kokios temos mokymuose jį dar domintų ateityje, treneris pirmiausia paminėjo miegą.
„Viskas prasideda ir baigiasi nuo gero miego. Juk nuo to priklauso ir gera nuotaika, ir sveikata. O, jei miegojai prastai, tuomet išlenda neigiami dalykai, pavyzdžiui, irzlumas, jėgų trūkumas. Būtų įdomu paklausyti miego specialisto paskaitos. Taip pat domintų ir mitybos ekspertų pasakojimai. Labai lauksiu kitų mokymų. Esu užimtas žmogus, bet dėl tokių naudingų akademijos paskaitų viską atidėjau. Mokymai treneriams yra tikrai labai reikalingi“, – atvirauja E. Blaškevičius.
Primename, jog BITĖS paralimpinė trenerių akademija startavo praėjusių metų spalio viduryje. Tai Lietuvos paralimpinio komiteto su partneriais inicijuotas projektas, siekiantis suteikti treneriams naujausių žinių, idėjų, įkvėpimo, praktinių įgūdžių bei motyvacijos tobulėti dirbant su negalią turinčiais sportininkais. Projektas subūrė specialistus iš įvairiausių sričių, kad jie pasidalytų patirtimi, moderniais treniruočių metodais.
„Džiaugiamės, kad treneriai nori mokytis, tobulėti. Mokymuose dalyvauja treneriai, dirbantys su skirtingas negalias turinčiais sportininkais. Sulaukėme puikių atsiliepimų apie pernai rudenį vykusį mokymų startą. Tikiu, jog ir dabar treneriai sužinos daug naujo bei naudingo ir galės tai pritaikyti savo darbuose. Nors, žinoma, labai svarbus yra ir buvimas kartu, bendravimas. Čia susitikę treneriai gali ne tik kaupti, pildyti žinių bagažą, galbūt kažką ir prisiminti, pasikartoti, bet taip pat jie gali ir pasidalyti asmenine patirtimi su kolegomis. Dėkoju visiems treneriams, lektoriams bei mūsų mecenatams, kad šis projektas tapo realybe ir toliau sėkmingai veikia“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
15 atrinktų žmones su negalia treniruojančių specialistų naujų žinių semsis iki 2026 m. pavasario. Visi dalyviai išklausys 40 valandų mokymų ir gaus specialius akademijos baigimo pažymėjimus.
„Prieš prasidedant sausio mėnesio mokymams, teko kiek pasukti galvas ir apie „gamtos išdaigas“. Nerimavome, ar dėl gausaus snygio ir sudėtingų eismo sąlygų visiems pavyks sėkmingai pasiekti mokymų vietą, nes ne visi akademijos treneriai yra iš Vilniaus. Nors ir vilniečiams keliuose teko rimtai paplušėti. Tačiau galiausiai visi susirinko ir viskas puikiai pavyko. Labai smagu, jog mokymuose dalyvavo gausus būrys trenerių. Jie visi buvo labai aktyvūs, lektoriams uždavinėjo daug klausimų. Tikiu, jog visi gavo naudingos informacijos. O mes tęsime darbus toliau ir į būsimus mokymus vėl pakviesime skirtingų sričių, įdomių lektorių“, – pasakoja Lietuvos paralimpinio komiteto projektų vadovė Aušrinė Bučinskytė.
Pastarąjį projektą Lietuvos paralimpinis komitetas įgyvendina kartu su mecenatais „Bitė Lietuva“ ir TV3 žiniasklaidos grupe bei Nacionaline sporto agentūra.
