Dakaro ralio vadovą „debilu“ išvadinęs Veliamovičius atsiprašė ir išsakė, ką galvoja apie arabų mechanikus: „Jie to nesupranta ir turbūt niekada nesupras“

 Penktasis 2026-ųjų Dakaro etapas tapo paskutine stotele šturmanui Albertui Veliamovičiui ir Saudo Arabijos lenktynininkui Salehui Al Saifui (#414, „Dark Horse Team“). Nuvažiavęs 166 km, ekipažas buvo priverstas sustoti ir paskelbti apie pasitraukimą iš lenktynių.

Iš karto po pasitraukimo A. Veliamovičius pasidalino piktu įrašu, kur išvadino Dakaro ralio vadovą Davidą Casterą „debilų debilu“. Vėliau, kiek atslūgus emocijoms, šturmanas atsiprašė.

„Atslūgus emocijoms, pamiegojęs, pailsėjęs ir nusiraminęs, galiu dabar apibendrinti mūsų Dakarą. Tą video iš dykumos įrašinėjau „ant karšto“ – gal nereikėjo taip aštriai išsireikšti apie Dakaro organizaciją ir Casterą, bet aš esu toks truputį degtukas, ką jau padarysi. Už tai atsiprašau.

Taigi, pradėsim nuo Saleho. Jeigu atvirai, sėdint viduje ir kartu lenktyniaujant su juo Dakare, aš neturiu jam visiškai jokių priekaištų. Jis vairavo tobulai. Neturėjome nė vienos pavojingos situacijos, jis vairavo ypač atsargiai ir tiksliai, bet tuo pačiu ir labai greitai. Turbūt taip ir galima būtų apibūdinti profesionalų vairuotoją, kokiu aš jį ir laikau.

Trasos. Deja, bet trasos man visiškai nepatiko. Gerai, gal buvo smagių atkarpų 30–50 km, bet čia ir viskas. Per 5 dienas ir 1500 km greičio ruožų turėjome tik 15 km kopų – tai yra 1 proc. Aš įsivaizduoju Dakaro trasas truputį kitokias, kur turėtų būti visko po truputį: greituminių, kopų, akmenų, kanjonų, upės vagų. Bet turėjome tik 80–90 proc. akmenų.

Kodėl nebaigėme Dakaro? Salehas pasakė man: „toks mūsų likimas“, bet čia su juo nesutiksiu. Čia ne likimas, o tiesiog blogai paruoštas bagis prieš Dakarą ir blogai aptarnautas Dakaro metu. Nuo pat pirmų dienų, nuo testų, turėjome kaitimo problemą. Atėjo mums gerai pažįstamas lietuvis Jonelis, pasakė, kur nukirpti, kur pakeisti vietomis šlangas, kur praplatinti – arabai mechanikai viską tą padarė ir kaitimo problemos baigėsi iškart. Didelis ačiū jam už tai!

Eilinį kartą įsitikinau, kad norint baigti Dakarą, reikia dažnai keisti dalis ir kiekvieną dieną kruopščiai tikrinti bagį. Bet arabai to nesupranta ir vargu ar kada nors supras.

Ir pabaigai norėčiau pasidalinti savo Dakaro rekordu. Bet rekordas – ne į gerąją pusę. 3 Dakarai, 0 finišų. Tai yra 100 proc. Dakaro nefinišavimo rezultatas. Atvirai sakant, aš nežinau, ar dar kas nors turi tokią nesėkmingą statistiką kaip aš. Iš vienos pusės tai kelia man sarkastišką juoką, bet iš kitos pusės – ir didelį liūdesį, nes nežinau, kodėl ir kuo aš taip nusipelniau turėti tokius 3 prastus Dakarus. Galbūt pats Viešpats testuoja mane, mano ryžtą / užsispyrimą, grūdina ir tuo pačiu tikrina, kaip toli aš pasirengęs eiti. Laikas visa tai parodys ir sustatys į savo vietas.

P. S. Ačiū visiems, kurie rašo žinutes – jūsų yra labai daug, aš tai labai vertinu, tai veža mane į priekį. Na ir tradiciškai, draugai – myliu, bučiuoju, iki. Iki sekančių startų!“, – rašė A. Veliamovičius.