Kaip patekti į Dakarą? Motovunderkindo Dovydo Karkos receptas
Dovydas Karka (Edo photo nuotr.) | Organizatorių nuotr.
Sunkiausiomis pasaulyje lenktynėmis tituluojamas Dakaro ralis ir jo finiše įteikiamas medalis su stilizuotu beduino atvaizdu, yra vienas geidžiamiausių benzingalvių trofėjų. Netgi leistis į jo medžioklę reikia įveikti tokius iššūkius, prilygstančius geležinių klumpių sunešiojimui stebuklinėse pasakose. Lietuvos motosporto talentas Dovydas Karka, jauniausias iš penkių mūsų šalies motociklininkų Dakare, dalinasi, kaip jam pavyko.
Kad Dakaras neišpasakytai didelis išbandymas žmogaus jėgoms yra atkreipęs dėmesį net oficialusis katalikų bažnyčia. Po keleto tragiškų įvykių 1998-aisiais vykusių lenktynių, Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“ pavadino Dakaro ralį „nepriimtinu įžeidimu žmogaus orumui“.
Mėgindami kiek įmanoma minimizuoti incidentų riziką, Dakaro organizatoriai iš ASO patys iki lubų kilstelėjo reikalavimus maratono dalyviams. Norintys čia startuoti privalo įrodyti turintys reikiamos patirties navigacijoje ir ilgo nuotolio varžybose. Naujokai kelialapį gauna tik po to, kai sėkmingai finišuoja bent viename Pasaulio čempionato „Cross-Country Rally“ etape arba „Baja“ varžybose: „Rallye du Maroc“, „Abu Dhabi Desert Challenge“, „Andalucia Rally“ ar pan.
Priėmęs sprendimą išbandyti jėgas Dakare Dovydas taip pat turėjo nukeliauti į Maroką. Pasvalietis susitarė dėl bendradarbiavimo su „Ht rally raid“ komanda iš Nyderlandų. Ši pasirūpino ralio lenktynėms skirtu motociklu, o Dovydas ASO nusiuntė savo sportinį dosjė. Kadangi per 22-jus metus trunkančią karjerą D. Karka prasibrovė į geriausių Europos motokroso meistrų dvidešimtuką, klausimų kas yra kas niekam nekilo. „Ht rally raid“ komandos vadovas tiesiog paskambino ir patvirtino, kad kvietimas gautas.
„Žinoma, pasitikrinti jėgas Maroke man taip pat reikėjo, tačiau labiau tam, kad pats sužinočiau, kaip koreguoti treniruočių planus. Kaip bežiūrėsi per dieną nulėkti 800 kilometrų ir ant motociklo praleisti beveik 11 valandų yra rimtas krūvis. Maroke panašiu režimu gyvenau savaitę, o Dakare reiks dirbti dvi savaites“, – pasakoja Dovydas.
Visgi svarbiausias galvosūkis yra ne sportinė forma, o Dakaro biudžetas. Vien startinis mokestis čia siekia 20 tūkst. eurų, o visos išlaidos mechanikams, detalėms, logistikos rebusams spręsti ir pan. dalykams yra keliskart didesnės. Tačiau ir šiomis problemomis Dovydas tvarkosi pavydėtinai sėkmingai.
„Pastaruosius penkerius metus aš dirbu motokroso treneriu, todėl turiu daug pažinčių, stipriai palengvinančių šio etapo uždavinių sprendimus. Kol kas kiekvienas rytas prasideda būtent nuo to. Nors svarbiausi dalykai jau sutvarkyti, nuo to, kaip pavyks sudėlioti paskutinius taškus, nemažai priklausys kiek kokybiškai galėsim dirbti Dakaro metu. Psichologinė našta ne iš lengvųjų“, – atvirauja D. Karka.
Priešstartinę įtampą mažina ir tai, kad motociklas „Honda CRF450RX“, kuriuo Dovydas puikiai pasirodė „Rallye du Maroc“, nors ir yra gana naujas „Honda“ inžinierių kūrinys – veikia nepriekaištingai.
„Raliui skirta technika sukonstruota ant enduro motociklo bazės, todėl yra šiek tiek mažesnis ir trumpesnis nei tarkim KTM dakariniai motociklai. Tačiau dėl šių savybių yra lengviau valdomas. Jei būtų šiek tiek galingesnis variklis – būtų tobula“, – džiaugiasi Dovydas.
Dakaro startas bus duotas 2026-ųjų sausio 3 dieną Saudo Arabijos uostamiestyje Yanbu. Jauniausiam iš penkių Lietuvos trispalvę būsimame maratone vešiančiam Dovydui skirtas 58 startinis numeris.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
