Paulius Motiejūnas: apie 24 komandų formatą su 2 regionais, pokalbius su NBA ir FIBA bei Europos krepšinio ateitį

 Eurolygos generalinis direktorius Paulius Motiejūnas lankėsi „SPORT24“ studijoje, kur kalbėjo apie būsimą turnyro formatą, atotrūkį nuo NBA, galimybę trečiajai komandai iš Graikijos patekti į turnyrą ir kitus svarbius klausimus, susijusius su Europos krepšiniu.

P. Motiejūnas patvirtino, kad kitą sezoną Eurolygoje gali būti dar daugiau komandų, o jos būtų suskirstytos į du divizionus.

„Tai išlieka darbotvarkėje, išlieka plane. Manome, kad tai dar vienas žingsnis, kurį turime žengti, idealu – pasiekti 24 komandas. Jei ne, tai gali būti 22 komandos, du regionai, galbūt papildomas turnyras sezono viduryje arba „Visų žvaigždžių“ rungtynės. Norime padaryti kalendorių šiek tiek mažiau suspaustą ir galbūt pridėti ką nors papildomo į turnyrą. Tai yra svarstoma ir diskutuojama“, – sakė P. Motiejūnas.

– Koks buvo didžiausias iššūkis nuo tada, kai tapote Eurolygos generaliniu direktoriumi?

– Sunku pasakyti tik vieną dalyką. Prisitaikymas prie kitokio vaidmens ir kitokio gyvenimo būdo. Barselona skiriasi nuo Lietuvos. Šeimos persikraustymas... Tiek daug asmeninių reikalų. Bet kalbant apie darbą, tiesiog šoki į vandenį ir bandai plaukti.

– Kokie yra jūsų strateginiai prioritetai šiuo metu? Kas yra jūsų darbotvarkės viršūnėje?

– Stabilumas. Norėčiau, kad turėtume šiek tiek stabilumo su viskuo, kas vyksta. Turime karus, turime žmonių iš išorės, bandančių „įeiti“ į Europą. Ant stalo yra daug klausimų, bet turime nusiraminti ir žvelgti į ateitį.

– Kaip pavyksta rasti stabilumą, kurio reikia lygai?

– Pirmiausia turime užtikrinti, kad rungtynės vyktų, kad sirgaliai būtų ten, kad būtų palaikymas ir kad toliau didintume sirgalių bazę. Tai turi sudaryti 90 proc. mūsų darbo. Dirbame puikiai, ypač dėka komandų, kurios rodo gerus rezultatus ir tobulėja.

O tada strategija ir kas toliau... Tikiu, kad viskas vyksta ciklais. Turėjome ciklą, kai normalu, jog reikia iš naujo save atrasti, o po to viskas grįš į vėžes.

– Kalbant apie finansus, Eurolyga kasmet auga. Kokie jūsų lūkesčiai dėl pajamų augimo, tarkime, po 3–5 metų?

– Turime tikslą per ateinančius 3–5 metus pasiekti 3 milijardų vertinimą. Tai ne finansinių pajamų klausimas, o labiau tikslas, dėl kurio sutarėme, kad mes, kaip lyga, kartu su komandomis, turime būti vertinami 3 milijardais. Tokį tikslą išsikėlėme.

– Bet ar tai įmanoma?

– Taip, žinoma. Per pastaruosius dvejus metus paaugome 60 proc. Matome, kad augsime ir toliau. Kelias aiškus. Jis ambicingas, bet, žinoma, įmanomas.

– Ar Eurolyga vis dar domisi išorės investuotojų, pavyzdžiui, privataus kapitalo pritraukimu? Nes praėjusį sezoną vyko diskusijos, bet susitarimo nebuvo. Kodėl manote, kad akcininkai galiausiai atmetė šį planą?

– Investicijos visada yra geras dalykas, jei jos atliekamos ir valdomos tinkamai. Šiuo metu investiciniuose fonduose yra daug pinigų, kurie nori patekti į sportą.

Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl turime pašalinių, bandančių patekti.

Kitas svarbus elementas yra tai, kaip panaudosi pinigus ir laikas.

Tikiu, kad klubai pamatė, kiek išaugo vertinimas palyginti su tuo, kai pradėjome investicijų procesą. Ir nemanau, kad visi pasakė „ne“.

Tai tiesiog laiko ir investicijos panaudojimo klausimas, kai jos labiausiai reikės. Taigi, tai lieka ant stalo. Nesakau „ne“, bet negaliu pateikti aiškaus grafiko, kada tai gali įvykti.

– Skamba taip, lyg tai nebūtų prioritetas šiuo metu.

– Ne, tai nėra prioritetas. Mums sekasi gerai. Komandoms sekasi gerai. Tad manau, kad tai nebuvo gyvybės ar mirties klausimas. Buvo gerai padaryti pauzę ir padaryti tai tinkamu laiku. Turėti pranašumą derybose visada gerai.

– Ar stebite Graikijos rinką šiuo metu? Nes matome, kad Salonikų „Aris“ ir Salonikų PAOK investuoja daug pinigų. Ar manote, kad Eurolygoje yra vietos trečiai Graikijos komandai?

– Taip. Manau, kad neturėtume uždaryti rinkos. Graikija yra nuostabi rinka, ir krepšinis čia labai populiarus. Tai viena geriausių mūsų rinkų pagal sirgalių skaičių. Ir turime tai pripažinti.

Yra tikrai puikių komandų su labai gera sirgalių baze. Ir aš tikrai tikiuosi, kad krepšinis vėl pakils kartu su geresnėmis patalpomis ir geru valdymu. Tada – kodėl gi ne? Kodėl neturėti daugiau komandų?

– Ar matote kokį nors pokytį dėl finalinio ketverto kada nors ateityje? Turiu omenyje atkrintamųjų serijas iki pat pabaigos?

– Kartoju tai nuolat: ne, aš nenoriu... Žiūrėkite, jei turime vienerias rungtynes, o tos komandos jau dabar žaidžia tarpusavyje du kartus (reguliariajame sezone). Jei einame iki galo, ir tada atkrintamosiose kai kurios komandos vėl žaidžia tarpusavyje. Jei darysime visa tai iki galo, bus tie patys sirgaliai, tos pačios komandos. Ir negalėsime atverti šio produkto, kurį turime, kultūros, kurią kuriame, naujai auditorijai.

Tai mišinys tarp NCAA ir aukščiausio lygio profesionalumo. Esu didžiulis to šalininkas. Suprantu, kad iš sportinės pusės galite sakyti, jog tai nesąžininga, nes tai tik vienos rungtynės. Bet komandos tai žino. Jos turi prisitaikyti. Jos turi būti pasiruošusios. Ir kartais laimi, kartais pralaimi. Bet tai vienintelės rungtynės – vienos, dvejos ar trejos šiemet – kur gali būti skirtingi sirgaliai, besivaržantys tarpusavyje. Nes paprastai tai būna maža svečių komandos sirgalių grupė prieš vietinius.

– Ar yra komandų, kurios spaudžia dėl atkrintamųjų serijų?

– Stipriausios komandos toliau to prašo, bet manau, kad visi supranta logiką, kodėl mes tai darome. Netgi grožį to. Tai vyšnia ant torto.

Norime tai išlaikyti ir manome, kad iš varžybinės pusės komandos gali tai naudoti kaip argumentą, nes lengviau laimėti seriją iki trijų pergalių nei vienerias rungtynes. Bet tai ir yra gražusis turnyro elementas.

– Pastaraisiais metais matome žaidėjus iš NBA atvykstančius lengviau ir dažniau nei anksčiau. Ar tai kažkas, ko tikėjotės, ar tai vyksta greičiau nei manėte?

– Manau, tai vyksta todėl, kad komandos tikrai investuoja į savo infrastruktūrą, taip pat į tai, kaip elgiasi su žaidėjais: medicinos personalas, kineziterapija, visos turimos patalpos. Yra didelis profesionalumas. O NBA nėra tokia įspūdingai gera šiuose dalykuose, su tiek kelionių, tiek skirtingų dalykų, ypač su žaidimo minutėmis.

Tad jei atvyksti čia ir žinai savo vietą, žinai, kad žaisi. Tai aukšto lygio turnyras, ir manęs tai nestebina. Manau, kad ir komandų finansinis stabilumas dabar yra visai kitame lygyje nei prieš keletą metų. Pasirašai sutartį ir žinai, kad puikiai praleisi laiką. Nuostabūs miestai, sirgaliai tave dievins. Turime puikių pavyzdžių čia, Graikijoje, abiejose komandose. Nelaikau to staigmena ir manau, kad tai toliau augs.

– Kai kalbama apie „NBA Europe“, neseniai sakėte, kad „vienintelis kelias yra kartu“. Koks būtų idealus bendradarbiavimas iš Eurolygos perspektyvos?

– Man sunku pasakyti, koks yra idealus bendradarbiavimas. Tai yra tada, kai atsisėdame ir nusprendžiame: „Gerai, kaip mes vystome krepšinį?“ Bet mes nesame tame etape. Tad man eiti ir sakyti „atsisėskime pasikalbėti ir padidinkime pyragą“, o paskui girdėti interviu... Matote, kad esame gana toli vienas nuo kito.

– Kaip galite nebūti taip toli ir suartėti?

– Tai požiūrio klausimas. Žinote, jei pažiūrėsime paskutinį Marko Tatumo (NBA komisaro pavaduotojo, – aut. past.) interviu, kur jis sako, kad „norime dominuoti šioje rinkoje“... Mes esame Europoje. Mes nenorime, kad mus dominuotų. Norime bendradarbiauti. Ir toks yra požiūris. Jei kas nors ateina ir sako „norime dominuoti“... Žinote, Graikijos sporto ministras pasakė: „mes to nenorime“.

Turime savo kultūrą, turime savo vaikus, kurie dabar eina į NCAA, turime NBA, kuri nori ateiti dominuoti ir pasiimti geriausius žaidėjus – kaip Giannį – iš Europos ir nuvežti juos atgal į Ameriką. Mes to nenorime.

Tad jei tai suprasime, galime atsisėsti ir pasikalbėti. Jei ne, apgailestauju. Tęsime tai, ką darome, ir bandysime maksimizuoti viską, ką darome, užuot laukę, kol kas nors ateis ir pasakys „išgelbėkite mus“ arba „padėkite mums ir t. t.“.

– Kad būtų aišku, manote, kad šiuo metu bendradarbiavimas neįmanomas?

– Ne, esame atviri bendradarbiavimui, bet reikia dviejų – šiuo atveju trijų – kad šoktum tango. Bet turime padėti normalius dalykus ant stalo, o ne pakalbėti, o tada vienas eina savo keliu, o mes turime prisitaikyti.

Esame čia 25 metus. Tai mūsų 26-asis sezonas. Žinome, ką darome. Žinome, kokias nuostabias komandas turime. Žinome, kad turime nuostabią sirgalių bazę ir didelius klubus, kurie remia tas bazes. Tad pasikalbėkime. Bet ne su požiūriu „mes parodysime jums, kaip dirbti jūsų darbą“.

– Tarkime, kad Eurolyga ir NBA neranda būdo bendradarbiauti. Kas turi rasti planą B? Abu? NBA? Eurolyga?

– Yra du dalykai. Aš tai matau taip: investiciniuose fonduose yra daug pinigų, kurie nori tuos pinigus panaudoti. Ir klausimas, kaip juos panaudosi ir kaip juos įtikinsi.

NBA yra didžiulis prekės ženklas visame pasaulyje ir jie gali bandyti tuo pasinaudoti, kad darytų verslą per krepšinį.

Mes aiškiai sakome, kad turime krepšinį ir bandome kurti verslą aplink žaidimą, aplink sirgalius, aplink emocijas. Kalbėjome apie finalo ketvertą, koks jis beprotiškas. Toks yra mūsų požiūris.

Iš kitos pusės turime tuos, kurie ateina ir sako: „Tai svarbiausios rinkos, ten daugiausia pinigų. Eikime ten, o tada įdėsime krepšinį į tai“. Tai visiškai skirtingas požiūris.

Nemanau, kad yra trečioji šalis. Kaip sakiau, labai gerbiame FIBA generalinį sekretorių Andreas Zagklį. Jis atvėrė duris. Kalbėjome, jis bandė būti viduryje. Tai nėra lengva. Bet bandėme ir esu tikras, kad toliau bandysime. Bet kaip paimti šiuos du požiūrius ir juos sujungti? Tai milijardo vertės klausimas.

– Ar galite pasidalinti su mumis kai kuriais dalykais, kurie buvo pasakyti per jūsų vizitą pas Graikijos valdžios atstovus šiandien?

– Diskusija vyko apie finalo ketvertą. Ir taip pat apie grėsmę žmonių, kurie ateina dominuoti mūsų rinkoje. NBA yra žmonės iš išorės, kurie bando ateiti ir dominuoti. Taip aš tai vadinu.

– Yra keletas komandų, kurios šiuo metu yra Eurolygoje – „Real“, „Barcelona“ ir „Fenerbahče“, kurios nepasirašė naujų sutarčių su lyga. Ar manote, kad jos arčiau pasilikimo ar išėjimo?

– Kartoju tai nuolat: esu labai optimistiškas. Turėjome susitikimų su „Barcelona“, toliau kalbamės su „Fenerbahče“, vykstame į Madridą pasikalbėti ir ten. Normalu, kad didelis prekės ženklas, toks kaip NBA, ateina, žada dalykus ir pradeda tyrinėti. Visi nori išklausyti. Bet jos yra mūsų sistemos dalis ir tikiu, kad toliau bus sistemos dalis.

Ir apie tai diskutuojame: kiek, kaip, kuriam laikui ir t. t. Bet jei klausiate manęs, esu tikrai optimistiškas ir tikiu, kad mes turime geriausią produktą ir kad šis tyrinėjimo procesas užtruks ilgiau nei iki 2027 m.

– Likę akcininkai pasirašė su jumis dešimties metų sutartis. Jei šios komandos pasakys „dar nesprendžiame, norime labiau ištirti, ką mums gali pasiūlyti NBA“, ar yra būdas joms likti Eurolygoje 2–3 metus nepasirašant dešimtmečiui? Ar tai neįmanoma?

– Jūs lendate į tokias detales, kad esu tikras, jog sirgaliai ir visi pradės diskutuoti kaip išprotėję. Mes žiūrime į dešimties metų laikotarpį ir negalvojame apie trumpesnes ar ilgesnes sutartis. Turime komandų, kurios įsipareigojo, ir tikiu, kad likusios taip pat įsipareigos. Ir tęsime dar dešimt metų, mažiausiai.

– Neseniai spaudos konferencijoje Željko Obradovičius sakė: „Turime 20 komandų ir tik 13 yra savininkės ir akcininkės. Ar tai teisinga? Padarykime tai visi kartu, turėkime 20 komandų, kurios sprendžia“. Ar tai įmanoma?

– Neturime 20 komandų. Turime 40 komandų. Turime ir 20 Europos taurėje. Žinau, kad Željko yra puikus treneris ir krepšinio žmogus, ir sutinku su juo 100 proc. Vienas geras dalykas dėl šios išorinės „grėsmės“ yra tas, kad ji padeda visiems iš naujo pergalvoti, kaip veikia sistema ir ką turime.

Ir šis požiūris, kurį pristatė Željko, yra puikus. Taip pat kalbamės su komandomis, kurios nėra akcininkų sistemoje, ir žinome, kad jos nori įeiti. Tad tai yra diskusija, ir gera diskusija. Tikrai tikiu, kad Željko žodžiuose yra didelė dalis tiesos.

– Jei galėtumėte sukurti idealią lygą... Kokia jūsų svajonė? Kiek komandų, kiek rungtynių, kokia sistema, koks formatas?

– Nesu toks didelis svajotojas. Matau kitus žingsnius. 24 komandos. Turime Rusijos komandas, kurios nežaidžia, turime Izraelio komandas, kurios nežaidžia namuose.

– Kada jos grįžta?

– Bandome daryti viską, kad tai įvyktų kuo greičiau. Jei visa tai turime, daug lengviau kurti planus, nes turi vieną akcininką, kuris negali žaisti (CSKA), turi komandas kaip Jeruzalės „Hapoel“ ir Tel Avivo „Hapoel“ bei, žinoma, „Maccabi“ – lygos akcininkę – kurios daro viską, kad grąžintų rungtynes į Izraelį.

Idealiu atveju man, kitas žingsnis yra 24 komandos, visi žaidžia namuose, ne neutraliose arenose. Tai man rūpi. 24 komandos, galbūt „Visų žvaigždžių“ rungtynės sezono viduryje, finalo ketvertas, kaip sakėme, ir stipri Europos taurė.

– Ir jei padarysite du regionus, kaip suskirstysite komandas? Geografiškai?

– Mums svarbiausia yra derbiai, amžini varžovai. Tad įdėti „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ į skirtingas grupes negalima. Turime susitelkti į derbius. Kelionės nėra tokia didelė problema. Tad suskirstytume komandas taip, kad išlaikytume kuo daugiau derbių abiejuose regionuose.

– Tad tai prasideda nuo kito sezono? Tikėtina?

– Tikėtina, taip. Tikėkimės.