Istorinės Egidijaus Kavaliausko kovos belaukiant: „veterano“ etiketė, varžovo motyvacija svetimoje teritorijoje ir trenerio ašaros

  Lapkričio 28-ą dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje į profesionalaus bokso ringą lips buvęs pretendentas į pasaulio pusvidutinio svorio kategorijos čempiono titulą 37-erių metų lietuvis Egidijus „Mean Machine“ Kavaliauskas (24-3-1, 19 nokautų). E. Kavaliauskas susikaus su EBU Europos pusvidutinio svorio kategorijos čempionu 26-erių metų ispanu Samueliu Molina (32-3-1, 15 nokautų), ginsiančiu savo titulą varžovo teritorijoje.

Trečiadienį UTMA organizacija pasidalino išskirtiniais kadrais iš E. Kavaliausko ir S. Molinos treniruočių bei tuo, ką apie būsimą kovą mano patys jos dalyviai.

„Svajonė buvo profesionaliai boksuotis Lietuvoje, bet tuo metu, kai pradėjau boksuotis, tai atrodė kaip nuskristi į mėnulį, nes tuo metu apskritai kovinis sportas net nebuvo populiaru. Bet atsirado UTMA“, – sakė E. Kavaliauskas.

Kalbėdamas apie savo treniruotes, E. Kavaliauskas papasakojo, kaip suprato, jog jau yra veteranas.

„Mano sparingo partneriai yra 24-25 metų. Jie yra 10 metų jaunesni ir sakydavo, kad jiems garbė sparinguotis su manimi, kad aš esu veteranas. Veteranas? Nu blemba, tiesa, aš jau veteranas. Yra, kaip yra“, – sakė E. Kavaliauskas.

Vertindamas savo varžovą, E. Kavaliauskas su šypsena sakė, jog S. Molina pergalės „bandys siekti dantimis ir nagais“, bet tai tebus bandymas.

„Jis yra ganėtinai techniškas kovotojas, jaunas, karštas ir jis tikrai norės pergalės. Jam tai būtų labai didelė pergalė, todėl jis ją bandys pasiekti dantimis ir nagais. Bandys...“, – su šypsena veide sakė E. Kavaliauskas.

Ši kova Kaune svarbi ne tik tuo, jog tai bus pirmas kartas, kai E. Kavaliauskas kovos Lietuvoje, tačiau ir tuo, jog tai padėtų jam pakilti reitinguose.

„Tai yra Europos čempiono diržas. Pergalė prieš jauną, perspektyvų ir turintį didelį kovų bagažą, tikrai pakels mane reitinguose aukščiau, – sakė E. Kavaliauskas. – Pergalė Kaune būtų neapsakomas džiaugsmas tiek man, tiek šeimai, tiek visai Lietuvai. Lietuvoje toks renginys dėl diržo yra labai didelis. Jeigu iškovosiu diržą Kaune, jį ten paliksiu“, – žadėjo E. Kavaliauskas.

Tuo tarpu S. Molina sakė, kad jį itin motyvuoja kautis varžovo teritorijoje.

„Gerbiu visus kovotojus, bet nejaučiu baimės. Esu ištroškęs pergalių ir parodysiu pasauliui, ką reiškia Molinos pavardė. Kovoti toli nuo namų mane labai motyvuoja ir aš tai dievinu. Man patinka jausmas, kai visa publika yra prieš mane, – kalbėjo S. Molina. – Man ši kova yra labai svarbi, nes pergalė mane pakeltų tarp dešimties geriausių šioje svorio kategorijoje. Aš esu sukurtas dideliems iššūkiams ir esu tam pasiruošęs tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Manau, kad laimės ne stipriausias ir ne greičiausias, o laimės protingiausias. Dabar jaučiuosi geriausias, koks kada nors buvau.“

Trumpai kalbėjęs S. Molinos treneris Borisas Heredia prisiminė pirmą savo susitikimą su auklėtiniu ir negalėjo sulaikyti ašarų.

„Kai kas nors apie jį paklausia, aš prisimenu laikus, kai jis į treniruotes atvykdavo su dviračiu ir įeidavo po pagrindines salės duris. Ir...“, – pasakojo B. Heredia ir susigraudino. „Atsiprašau..

Prisimenu kaip vakar, kai jis įėjo pro duris su savo dviračiu. Esu ne iš tų vyrukų, kuris turėjo lengvą gyvenimą, todėl aš iš karto supratau, per ką jis turėjo praeiti. Tai tapo papildoma motyvacija mums kartu pasiekti aukštumas.“