Lietuviai juda vis mažiau: kodėl stebime tokią tendenciją ir kaip gali padėti technologijos?

 Praeitų metų Nacionalinės sporto agentūros tyrimai rodo, kad 4 iš 10 suaugusiųjų lietuvių neužsiima jokia sportine veikla. Ši tendencija neaplenkia ir moksleivių. Eldoro Rimšos, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ fizinio aktyvumo programų koordinatoriaus ir „Solve for Tomorrow“ projekto partnerio teigimu, moksleiviai šiandien yra mažiausiai fiziškai aktyvi grupė, tačiau tinkamos kompleksinės priemonės gali padėti sportą daryti patrauklesnį.

Remiantis Europos duomenų portalo „Eurostat“ duomenimis, vos penktadalis lietuvių per savaitę sportuoja pakankamai (bent 150 minučių), o tuo tarpu tai daro kas trečias vidutinis europietis (33 proc.) Nuo 1992 metų pablogėjo beveik visų Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo lygis, o ypač – ištvermės rodikliai. Tačiau būtent sportas, kartu su tinkama mityba ir miegu, yra žmogaus sveikatos pagrindas.

„Fizinio aktyvumo trūkumas Lietuvoje jau nėra tik sporto klausimas – tai visuomenės sveikatos ir švietimo klausimas, kurio poveikį jausime dar ilgai. Dėl to turime padėti atrasti meilę judesiui per žmonėms patrauklią ir smagią fizinę veiklą, taip susiedami sportą su jų laisvalaikiu ir gyvenimo būdu. Labai tikėtina, jog nuo vaikystės ugdyti teigiami judesio įgūdžiai išliks visą likusį gyvenimą“, – sako „Vilnius sveikiau“ atstovas E. Rimša.

Moksleiviai šiandien yra mažiausiai fiziškai aktyvi grupė. Tačiau ugdymo įstaigose, pasak eksperto, fizinis aktyvumas vis dar nėra prioritetas, o vaikų fizinio pajėgumo bei sveikatos rodikliai įrodo, jog sistemoje trūksta efektyvumo.

Kodėl lietuviai vis rečiau užsiima sportu?

E. Rimša akcentuoja, kad vienos priežasties, kodėl dauguma žmonių susiduria su sunkumais reguliariai užsiimti fizine veikla, nėra.

„Tai – kompleksinė problema. Dažniausiai žmonės įvardija, jog jiems trūksta laiko, nemato sporte prasmės, stinga motyvacijos ar paprastai tariant – sveikatos. Tai universalios priežastys, kurias įvardija tiek Lietuvos, tiek likusio pasaulio gyventojai. Kalbant apie vaikus, apie penktadalis Lietuvos vaikų įvardija, jog nemėgsta sporto, tad priežastys vėlgi susijusios su sporto suvokimo, patrauklumo klausimu“, – pasakoja pašnekovas.

Specialistas priduria, jog vaikams ypač svarbu turėti sektinus pavyzdžius artimoje aplinkoje, juos įkvėpti gali ir kūno kultūros mokytojai. Tiesa, šiandien moksleivių aplinkoje trūksta tokių pavyzdžių, nes beveik pusė tėvų ir kitų suaugusiųjų (47 proc.) dirba sėdimąjį darbą ir juda nepakankamai.

Kadangi fizinio pasyvumo priežastys išties įvairios, problemai spręsti taip pat reikia taikyti kompleksines priemones. Situaciją iš esmės pakeisti gali švietimas, laiko planavimas, įpročių formavimas ir gerieji pavyzdžiai.

Eldoras Rimša | Organizatorių nuotr.

E. Rimša pastebi, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas dažnai siejamas su fizinio aktyvumo mažėjimu ir jaunimas, akivaizdu, daug laiko praleidžia prie ekranų. Tačiau tai tėra viena medalio pusė.

„Didėjant prie ekranų praleidžiamam laiko kiekiui, proporcingai gali mažėti ir fizinio aktyvumo kiekis. Tačiau technologiškai tobulėjantis pasaulis ir kylantys sveikatos iššūkiai skatina ieškoti ir skaitmeninių fizinio aktyvumo skatinimo būdų“, – teigia E. Rimša.

Specialisto teigimu, nauji pažangiausi sprendimai ir pačių moksleivių iniciatyva gali padėti efektyviau paskatinti sportuoti. Mokiniai geriausiai supranta savo bendraamžius, kas juos veikia, motyvuoja ir skatina įsitraukti. Šiuolaikiniai skaitmeniniai sprendimai, žingsnių iššūkiai, žaidybinimas (angl. gamification) ir aktyvumą fiksuojantys įrenginiai gali ne tik kompensuoti ekranų poveikį, bet ir paskatinti jaunus žmones judėti daugiau.

Jaunimo iniciatyvos skatina pokyčius

Lietuvoje reikia skatinti sportiškumą, o pačių moksleivių kūrybiškumas ir suvokimas gali padėti suteikti naują perspektyvą. Fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių tarptautinio „Samsung“ konkurso moksleiviams „Solve for tomorrow“ temų. Projekto tikslas – skatinti moksleivius kurti technologinius sprendimus, kurie padėtų sportą ir fizinį aktyvumą daryti patrauklesnį.

Šių metų Baltijos šalių konkurse savo idėjas pateikė daugiau nei 150 komandų, iš kurių kompetentinga komisija atrinks po 5 geriausias idėjas kiekvienoje šalyje. Komisija vertina iniciatyvas pagal jų realistišką technologinį išpildymą, kūrybiškumą, kokybę ir būsimą teigiamą poveikį. Nacionaliniai nugalėtojai vėliau rungsis tarptautiniame kontekste.

„Ši iniciatyva ugdo jaunosios kartos techninius įgūdžius, aplinkos suvokimą ir atsakomybės jausmą. Projekto dalyvių idėjos padeda pritaikyti sportą moksleiviams patogiu ir priimtinu būdu. Tradiciniai būdai motyvuoti jaunimą turi mažiau šansų pakeisti situaciją nei jų pačių idėjos“, – teigia Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.