Savo sprendimu suabejojęs Tomas Masiulis: „Gavome tikrą atkrintamųjų lygio fiziškumą“

  Keturių pergalių Eurolygoje iš eilės seriją turėjęs Kauno „Žalgiris“ (7/3) trečiadienį svečiuose 78:95 (14:28, 22:22, 17:24, 25:21) neatsilaikė prieš Pirėjo „Olympiacos“ (7/3) klubą.

Lietuvos čempionai šį vakarą puikiai kovojo dėl atšokusių kamuolių ir puolime sugriebė jų net 25, tačiau iš toli žalgiriečiai atakavo vos 18 proc. taiklumu – tikslą pasiekė 6 tritaškiai iš 33 bandymų.

Po rungtynių kalbėjęs Tomas Masiulis pabrėžė, jog didžiausia problema rungtynių pradžioje buvo tai, jog nesuveikė planas stabdant net 30 taškų šiame susitikime pelniusį Tylerį Dorsey.

„Galbūt pradžioje mano sprendimai buvo.. Pasirinkome, kad Francisco dengtų Dorsey ir praleidome. Tačiau svarbiausia – fiziškumas. Gavome tikrą atkrintamųjų lygio fiziškumą. Sustojome, nepataikėme metimų, bet čia ne apie puolimą kalba. Gynyboje varžovai darė, ką norėjo. Viskas jiems sekėsi per lengvai. Turime apie tai daug pamąstyti.

– „Žalgiris“ iki šiol turbūt buvo geriausiai besiginanti komanda per savo fiziškumą. Keista, kad taip paleidote?

– Galbūt truputį keista, nes pradžioje norėjome pradėti su didesniais žaidėjais, kad galėtume bent šiek tiek atsilaikyti fiziškai. Bet niekas nepavyko pirmajame kėlinyje. Vėliau bandėme grįžti, bet to neužteko. Matėsi, kad varžovai, kai tik šiek tiek atsipalaiduoja, mes grįžtame, bet kai jie vėl susiima – mes tiesiog neparodome savo tikro veido.

– Kaip projektavote gynybą prieš Nikolą Milutinovą ir kodėl ji nesuveikė?

– Pradžioje daugiau problemų turėjome su Dorsey, o ne su Milutinovu. Iš pradžių gynyba prieš jį dar visai veikė – norėjome, kad Ąžuolas Tubelis jį ištemptų toliau nuo krepšio ir mestų tritaškį. Norėjome išplėsti aikštelę. Tačiau pasirinkimų toje pozicijoje neturėjome daug. Antroje pusėje Milutinovas jau dominavo po krepšiu, bet vis tiek didžiausia bėda buvo Dorsey – jo nesugaudėme.

– Pataikymas irgi šlubavo. Ar blogos emocijos iš gynybos persidavė į puolimą?

– Galbūt. Kaip ir visada, kalbame apie tai, kad dažnai pirmaudavome, o dabar pradėjome pralaiminėti. Reikia mokėti žaisti ir pralaimint. Aišku, negalima sakyti, kad nekovojome – kamuolių puolime atkovojome nemažai, bet metimai nekrito. Visgi tai nėra pasiteisinimas. Negalime nustoti žaisti vien dėl to, kad nepataikome. Pirmoje pusėje praleidome 50 taškų – čia ir yra didžiausia bėda. Reikia apie tai rimtai pagalvoti, nes buvo daug vaikiškų klaidų, kurios mane nustebino. Atrodė, lyg pirmą kartą būtume tokioje atmosferoje prieš tokią komandą.

– Po pertraukos tikėjotės reakcijos, tačiau varžovai per penkias minutes pelnė 19 taškų. Kodėl komanda vėl neužsikūrė?

– Nežinau, dar reikės pasižiūrėti. Bet galvojome, kad esant -14 vis dar galime kabintis. Deja, trečiame kėlinyje jie labai greitai sustatė viską į savo vietas. Tai nuliūdino, nes išėjome po pertraukos ir viską atidavėme per lengvai. Turėjome naudoti pražangas, bet leidome jiems susimesti tiek metimų... Tiek vaikiškų klaidų, kokių šio sezono etape neturėtume daryti.

– Dabar laukia ilga kelionė į Dubajų. Kaip planuojate atsistatyti?

– Turime vos keturiasdešimt kelias valandas, kol žaisime kitas rungtynes, ir dar reikia nuvykti į Dubajų. Todėl dabar reikia pamiršti šias rungtynes, padaryti išvadas ir judėti toliau. Bus sunku – tiek kelionė, tiek pats varžovas. Bet vienas pralaimėjimas nėra pasaulio pabaiga. Kaip visada sakau – negalime per daug džiaugtis, kai laimime, ir per daug liūdėti, kai pralaimime. Turime daryti išvadas ir eiti toliau.