Barselonos pasiilgęs Lionelis Messi: „Išvykau ne taip, kaip įsivaizdavau ar svajojau“
Lionelis Messi | Instagram.com nuotr
Majamio „Inter“ žvaigždė Lionelis Messi dar kartą patvirtino norą ateityje sugrįžti gyventi į Barseloną, paaiškindamas, kad jo netikėtas išvykimas iš „Barcelona“ klubo 2021 metais nebuvo toks, kokį jis pats buvo įsivaizdavęs.
L. Messi komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai jis netikėtai apsilankė „Spotify Camp Nou“ stadione, kuris šiuo metu rekonstruojamas. Futbolininkas socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotraukomis iš vizito ir pridėjo užrašą, kuriame rašė, jog tikisi „sugrįžti tam atsisveikinimui, kurio niekada negavau kaip žaidėjas“.
Jo sekmadienio apsilankymas „Camp Nou“ stadione buvo visiška staigmena. Pasak ESPN šaltinių, atvykęs į Barseloną prieš prisijungdamas prie Argentinos rinktinės stovyklos Alikantėje, L. Messi spontaniškai nusprendė aplankyti stadioną, lydimas savo bičiulio ir komandos draugo Rodrigo De Paulo.
Apsaugos darbuotojai jį įleido, o futbolininkas aikštėje pasidarė kelias nuotraukas, kurios per pirmąsias 24 valandas „Instagram“ tinkle surinko daugiau nei 24 milijonus paspaudimų „patinka“.
Tai buvo pirmasis L. Messi apsilankymas „Camp Nou“ nuo 2021-ųjų, kai jis paliko „Barcelona“ ir išvyko į Paryžiaus „Saint-Germain“.
Prieš dvi savaites L. Messi priėmė „SPORT.es“ delegaciją Majamyje pokalbiui, kuriame aptarė savo jausmus „Barcelonai“ ir papasakojo, kaip ketina aplankyti „Camp Nou“ bei pabrėžė, jog išvykimas iš „Barcelona“ nebuvo toks, kokio norėjo.
– Kaip išgyvenate tą meilę, kuri jus vis dar pasiekia iš Barselonos?
– Tai kažkas nuostabaus. Kiekvieną kartą, kai sulaukiu žinių iš Barselonos, iš žmonių, su kuriais praleidau tiek metų, mane apima nostalgija ir didžiulis jausmingumas.
– Ar pasiilgote tų laikų?
– Labai. Galbūt dabar viską vertinu labiau nei tada, kai tai vyko. Tuo metu dėl nuolatinės rungtynių dinamikos, pasirengimo ir spaudimo ne visada galėjau mėgautis tuo, ką darome. Dabar, kai viską matau iš toliau, ramiau, po kelerių metų, visa tai išgyvenu daug giliau.
– Ar mėgstate grįžti prie tų akimirkų?
– Žinoma. Tos akimirkos buvo labai reikšmingos. Tai gražūs prisiminimai.
– Sirgaliai jūsų nepamiršo – tai akivaizdu.
– Man atrodo, mes apie tai jau kalbėjome. Turėjau keistą jausmą po išvykimo – viskas susiklostė taip, kad paskutinius metus žaidžiau be žiūrovų, dėl pandemijos. Po tiek metų Barselonoje išvykau ne taip, kaip įsivaizdavau ar svajojau. Norėjau visą karjerą praleisti Europoje, Barselonoje, o tada – kaip ir planavau – išvykti čia, į Majamį. Bet išsiskyrimas buvo keistas – dėl aplinkybių, dėl visko. Vis dėlto manau, kad žmonių meilė visada išliks.
– Juk buvo ilgas laikotarpis...
– Taip, 16 metų pagrindinėje komandoje ir apie 20 nuo tada, kai atvykau į Barseloną būdamas 12 ar 13 metų. Tai didžiulis laikas, pilnas gyvenimo patirties, todėl tas ryšys niekada nedings.
– Metai eina, ateina nauji žaidėjai, naujos viltys, bet meilė jums vis tiek išlieka. Kaip į tai žiūrite?
– Tai normalu futbole. Atsiranda nauji žaidėjai, nauji veidai, bet istorija niekada neužsimiršta – ne tik mano, bet ir visų, kurie prisidėjo prie klubo augimo. Visi, kurie paliko pėdsaką, bus prisimenami su meile.
– Koks buvo liūdniausias, o koks – laimingiausias jūsų momentas?
– Sunku išskirti vieną. Dieve, turėjau daug džiaugsmo akimirkų. Žinoma, kai kalbame apie laimę, pirmiausia prisimename titulus ir pasiekimus. Pirmasis šešetas su Pepu Guardiola buvo ypatingas. Paskutinė Čempionų lyga su Luisu Enrique – taip pat. Sunku išskirti vieną momentą.
– Tad kas jums svarbiausia iš to laikotarpio?
– Visa ta patirtis, viskas, ką išgyvenau – tiek kaip žaidėjas, tiek kaip žmogus. Kai žiūriu senas nuotraukas ar vaizdus, prieš akis iškyla tie metai, tie jausmai. Visa tai man brangu.
– Laimė – ne tik titulai. Kas jums svarbiausia ne sporto prasme?
– Tai, kad buvau šio klubo dalimi. Atvykau vaikystėje, užaugau ir praleidau visą gyvenimą Barselonoje. Esu dėkingas Dievui, kad nuvedė mane ten, kai buvau vaikas. Ten gimė mano vaikai, ten su žmona sukūrėme šeimą. Barselona man yra viskas – ir klubas, ir miestas.
– Ar vis dar sekate „Barcelona“ rezultatus?
– Žinoma. Mes su keliais buvusiais komandos draugais vis dar kalbamės, komentuojame komandos žaidimą, rezultatus, situacijas klube.
– Esate sakęs, kad Barselonoje buvote laimingas, bet Paryžiuje ne viskas buvo taip. Kodėl?
– Atrodo, kad Paryžius buvo pragaras, bet taip nebuvo. Kai sakau, kad nesijaučiau gerai, turiu omenyje, kad nebuvau savimi aikštėje. Man trūko to džiaugsmo, kurį suteikia futbolas. Bet kaip šeimai, mums tai buvo graži patirtis – miestas nuostabus. Pirmą kartą išvykome iš Barselonos, viskas buvo nauja, todėl ir buvo sunku. Bet čia, Majamyje, vėl jaučiamės gerai – gyvename ramiai, vaikai mokosi netoliese, klubas šalia, viskas paprasta. Tai labai panašu į mūsų gyvenimą Castelldefelse.
– Kaip prisitaikėte prie MLS?
– Gyvename kitaip – ramiau, be tokio spaudimo kaip Europoje. Aišku, visada noriu laimėti, bet čia ta įtampa mažesnė. Daugiau laiko skiriu šeimai, vaikams, ramesniam gyvenimui. Anksčiau rungtynių rezultatai dažnai lėmė mano nuotaiką, dabar viskas kitaip – mėgaujuosi futbolu ir gyvenimu.
– Vis dar mušate įvarčius kaip jaunystėje. Kas jus vis dar motyvuoja?
– Tiesiog tai mano gyvenimas nuo vaikystės – futbolas vis dar man teikia aistrą. Nemėgstu pralaimėti, visada einu į aikštelę laimėti. Tai mano variklis. Kai atvykau į Majamį, žinojau, kad klubas dar jaunas, todėl norėjau padėti jam augti, tapti konkurencingu. Manau, mums tai pavyko.
– Ar jaučiatės laimingas dabar?
– Taip, labai. Kol jaučiuosi gerai fiziškai, tol žaisiu taip pat – sieksiu laimėti ir atiduosiu viską aikštėje. Kai pajusiu, kad nebegaliu ar kad nebejaučiu malonumo, bus laikas sustoti. Bet dabar dar mėgaujuosi žaidimu.
– Neseniai išvyko Jordi Alba ir Sergio Busquetsas. Kaip tai išgyvenote?
– Keista. Ypač su Jordi – tai buvo netikėta. Su Busi apie tai buvome kalbėję, jis tai svarstė. Bet Jordi pasakė viską vieną dieną rūbinėje – tiesiog pranešė, kad traukiasi. Tai buvo netikėta. Gaila, nes esame ne tik komandos draugai, bet ir bičiuliai. Kartu pradėjome šį iššūkį Majamyje, todėl buvo liūdna. Bet taip jau yra – visi artėjame prie karjeros pabaigos, juk esame vienos kartos žaidėjai.
– Žvelgiant į ateitį – pasaulio čempionatas jau netoliese. Ar tai jus motyvuoja?
– Žinoma. Atstovauti savo šaliai visada yra ypatinga, ypač po to, kai jau esame laimėję. Bet kartu noriu būti tikras, kad galiu padėti komandai. Mūsų sezonas skiriasi nuo Europos – iki čempionato turėsime mažai rungtynių, todėl viską vertinsiu pagal savijautą. Jei jausiuosi gerai, žaisiu. Bet pasaulio čempionatas visada išlieka aukščiausio lygio varžybos, todėl motyvacija didžiulė.
– Ką norėtumėte pasakyti „Barcelona“ sirgaliams?
– Labai norėčiau sugrįžti į Barseloną – mes visi labai jos pasiilgome. Vaikai nuolat apie ją kalba, taip pat ir mano žmona. Turime ten namus, todėl tai mūsų svajonė. Labai noriu sugrįžti į stadioną, kai bus baigta rekonstrukcija, nes nuo išvykimo į Paryžių nebuvau nei „Camp Nou“, nei Montjuico stadione. Bus keista pamatyti naują stadioną, bet kartu ir labai jaudina prisiminti viską, kas ten įvyko. Esu labai dėkingas už visą meilę, kurią jaučiu iki šiol. Dėkoju už viską.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
