Olimpietė Austra Skujytė: „Mano pirmas treneris buvo kiemas“
Austra Skujytė | Alfredo Pliadžio nuotr.
Griežta disciplina, kasdienės treniruotės ir varžybos nuo mažų dienų ar žaidimai, drąsūs eksperimentai bei laisvė rinktis – kaip iš tiesų gimsta sporto žvaigždės? Nors daugelis, ko gero, intuityviai rinktųsi pirmą variantą, dviejų olimpinių medalių savininkės, legendinės Lietuvos daugiakovininkės Austros Skujytės pavyzdys įrodo – skubėti dažniausiai neverta, o protingas požiūris į sportą vaikystėje nepražudo jaunųjų talentų. Tą patvirtina ir treniravimo ekspertai.
Trys dešimtmečiai sporte – su ta pačia aistra
Lapkričio 8-9 dienomis Vilniuje surengti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) mokymai treneriams, dirbantiems su jaunaisiais talentais. Pagilinti žinių atvykusi legendinė sportininkė, o dabar – ir trenerė A. Skujytė mintimis nusikėlė į savo karjeros pradžią. Pasak 46-erių moters, jos sportinis kelias prasidėjo palyginti vėlai – keturiolikos, visgi nuo mažų dienų ji gyveno aktyviai, tad tai ir galėjo būti pagrindinis sėkmės raktas.
„Jeigu šių laikų vaikas į pirmą treniruotę ateitų keturiolikos, tikėtina, jis būtų ką tik pakilęs nuo kompiuterio. Mano pirmas treneris buvo kiemas – visada aktyviai žaisdavome, lakstydavome, prisigalvodavome vis kažko naujo. Kai pradėjau sportuoti profesionaliai, man niekas nieko nebruko, leido išbandyti įvairias rungtis, net neakcentavo rezultato. Tad ir sportas niekada nenusibodo“, – šypsosi A. Skujytė.
Ne tik nenusibodo, bet ir dovanojo neįtikėtinus rezultatus: nuo 1998 m. Pasaulio jaunimo čempionate Prancūzijoje užimtos 6 vietos iki 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių sidabro ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių bronzos bei daugybės kitų titulų ir rekordų. 2017 m. paskelbusi apie karjeros pabaigą, pastaraisiais metais A. Skujytė vėl matoma rutulio stūmimo sektoriuje. Pertrauka talento ir įdirbio neatėmė – tiek sausį vykusiose LLAF taurės varžybose, tiek kovą surengtame Lietuvos studentų čempionate doktorantūrą šiuo metu studijuojanti olimpietė lipo ant nugalėtojų pakylos.
Pamokos auklėtiniams ir sūnui
Ilgos ir tvarios karjeros pavyzdį A. Skujytė bando pritaikyti ir treniruodama būrį savo auklėtinių. „Iš esmės dirbu per daugiakovės principą – vaikai išbando kuo daugiau rungčių ir tik vėliau pasirenkama viena. Tikrai žinau trenerių, kurie jauną atletą nuo mažens verčia būti ėjiku, nepasisekus dar išbandomas bėgimas, o jeigu ir ten rezultatai nekyla – vaiko sporto kelias dažnai taip ir baigiasi. Liūdna…“ – treniravimo ypatumais dalijasi legendinė daugiakovininkė, pridurdama, kad šias spragas būtina taisyti.
Pasirinkimo laisvės ir drąsių eksperimentų A. Skujytė nepamiršta ir auklėdama vienuolikmetį sūnų Jokūbą. Esą svarbiausia, kad vaikas būtų aktyvus, o konkreti veikla priklauso nuo paties norų ir pomėgių. „Su vyru sūnui turėjome vienintelę taisyklę – muzika ir sportas. O toliau rinkis pats. Per šį laiką mažasis jau spėjo išbandyti gimnastiką, dziudo, lengvąją atletiką, krepšinį, futbolą, plaukimą… Šiuo metu jis pasirinkęs krepšinį, bet, ką gali žinoti, gal vėliau atras ir lengvąją…“ – juokiasi viena ryškiausių Lietuvos lengvosios atletikos žvaigždžių. Ji sako suprantanti, kad mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gyvenančios šeimos neturi tokios pasirinkimo laisvės, visgi ten esą galima džiaugtis geriausiu būreliu – kiemu – ir buvimu gryname ore.
Tyrimai rodo: neskubėk
Apie tai, kad treniruojant jaunuosius atletus svarbu neskubėti, LLAF mokymuose taip pat kalbėjo pagrindinis lektorius – „World Athletics“ trenerių edukavimo ir sertifikavimo sistemos ekspertas, „European Athletics“ konsultantas Oliveris Scheeras. Buvęs Vokietijos bėgikas pabrėžia, jog protingas, mokslų grįstas treniravimas gali padėti ne tik išvengti traumų, bet ir paskatinti jaunuolius sportuoti visą gyvenimą. „Pagrindinė žinutė treneriams – negalvokite tik apie trumpalaikę sėkmę. Ugdykite jaunuolius kuo holistiškiau, kuo visapusiškiau. Per ankstyva specializacija ar susitelkimas į vieną rungtį išsunkia vaikus ankstyvame amžiuje ir galiausiai paskatina trauktis iš sporto“, – aiškina ekspertas.
Jis, be kita ko, akcentuoja treniruočių įvairovės svarbą. „Pasitelkite kuo daugiau teptukų, kuo daugiau spalvų – taip vaivorykštė bus ryškesnė. Net jei akivaizdu, kad vaikas ruošiasi bėgimo rungčiai, jis vis tiek gali šuoliuoti, išbandyti kitas disciplinas. Tai aktualu ir vyresniame amžiuje – maksimalius rezultatus pasiekęs ir progreso nebematantis 100 metrų bėgikas gali tapti puikiu šuolininku į tolį. Žinoma, jeigu nuo mažens nebuvo įspraustas į siaurus rėmus“, – aiškina O. Scheeras.
Galiausiai, paklaustas, kas svarbiau – talentas ar darbas – treniravimo ekspertas pabrėžia abiejų reikšmę ir sąsają. „Manau, ankstyvaisiais etapais svarbiau talentas. Tai – varomoji jėga. Visgi kuo aukštesnių rezultatų siekiame, tuo svarbesnis tampa darbas. Pagrindinis iššūkis – suprasti ir pastebėti, kai talentai nustoja dirbti. Jeigu to nepastebime ir talentingi vaikai neįpranta nuosekliai dirbti ir tobulėti, prarandame antrąjį veiksnį, kuris ir lemia, ar pavyks pasiekti viršūnę“, – apibendrina O. Scheeras iš Vokietijos.
LLAF nuo birželio vykdo jaunųjų talentų identifikavimo ir ugdymo programą „Lengvosios atletikos talentas“. Didžiausias dėmesys skiriamas jaunučių (14-15 metų), jaunių (16-17 metų) ir jaunimo (18-19 metų) amžiaus grupėms, bet kaip potencialūs kandidatai stebimi ir 12-13 metų vaikai. Programa remiasi holistiniu požiūriu, apimančiu tiek fizinių, tiek psichologinių aspektų testavimą ir vertinimą. Kiekvienam sportininkui formuojamas talentų ID profilis, leidžiantis individualizuoti ugdymo procesą ir suteikti reikiamą pagalbą.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
