Maxas Holloway palaiko kovos su Charlesu Oliveira idėją: „Dar viena pergalė prieš vieną iš penkių geriausių varžovų mane tik priartintų prie titulinės kovos“

 Panašu, kad brazilas Charlesas Oliveira gali sulaukti kovos dėl simbolinio BMF titulo dar prieš užbaigdamas savo legendinę karjerą.

Po to, kai šių metų spalio 11-ą Ch. Oliveira antrajame raunde skausmingu veiksmu nugalėjo Mateuszą Gamrotą, brazilas metė iššūkį dabartiniam BMF titulo savininkui Maxui Holloway, o šis palaiko tokios kovos idėją.

„Tai ta kova, kurios aš noriu. Tai kova, kurią daugelis nori pamatyti, – portalui „Uncrowned“ sakė M. Holloway. – Mes turime istoriją. Dabar nėra daug žmonių, kuriuos būtų galima vadinti „BMF“, bet toje labai trumpoje sąrašo vietoje Ch. Oliveira tikrai yra vienas iš jų. Taigi jūs man sakote, kad galiu vėl išeiti į narvą ir ginti BMF titulą prieš labai gerbiamą vyrą, su kuriuo turiu istoriją? Ir kai tik jie kalba apie mūsų pirmąją kovą arba kai jis apie ją kalba, visada kaltinamas kažkoks sužeidimas ar dar kas nors, tad eime ir išsiaiškinkime.

Jei manote, kad pirmoji kova baigėsi mano pergale dėl sužeidimo... Jei jūs tikrai būtumėte atlikę tyrimą, kai jis buvo išleistas iš gydytojo priežiūros, joks sužeidimas nebuvo rastas. Todėl aš labai norėčiau šios kovos. Jis pasiekė puikių dalykų. Jis buvo čempionas, o dar viena pergalė prieš vieną iš penkių geriausių varžovų mane tik priartintų prie titulinės kovos, kurioje galiausiai noriu atsidurti.“

Pirmoji M. Holloway ir Ch. Oliveiros dvikova įvyko puslengvio svorio kategorijoje prieš dešimtmetį – 2015 m. rugpjūčio 23 d. Kanadoje. Ji baigėsi vos po 99 sekundžių, kai Ch. Oliveira patyrė neaiškų gerklės sužeidimą.

Tai buvo viena keisčiausių scenų, kokią UFC pagrindinė kova yra kada nors mačiusi. Tuo metu pasirodžiusiose pirminėse ataskaitose teigta, kad būsimas lengvo svorio čempionas patyrė nedidelį stemplės plyšimą. Vis dėlto, kaip minėjo M. Holloway, Ch. Oliveira jau kitą dieną buvo išleistas iš ligoninės, nenustačius rimtų krūtinės ar kaklo sužalojimų. Pats brazilas vėliau teigė, kad po kovos jautė tik nežymų kaklo skausmą.

Toks rezultatas atrodė puikus pretekstas nedelsiant surengti revanšą, tačiau tai neįvyko.

„Tai buvo tiesiog keistas metas, – sakė M. Holloway. – Galvojau, kad bus iškart revanšas, nes mes buvome pagrindinė kova ir visa kita. Du aukščiausio lygio kovotojai.“

Kaip paaiškėjo, 33-ejų M. Holloway tuomet buvo ant savo viršūnės slenksčio. Praėjus keturiems mėnesiams po kovos su Ch. Oliveira, jis įveikė Jeremy Stephensą, o po to sekė jo neužmirštamas paskutinių sekundžių susidūrimas su Ricardo Lamasu. Pirmąjį aukso skonį M. Holloway pajuto netrukus po to, kai 2016 m. pabaigoje laimėjo laikinąjį puslengvio svorio čempiono titulą prieš Anthony Pettisą ir nuo tada nuolat dalyvauja UFC titulinių kovų kontekste.

Nors M. Holloway šiuo metu turi simbolinį BMF titulą, jis vis dar siekia tikro čempiono statuso jam naujoje lengvo svorio kategorijoje. Pasak jo, antroji pergalė prieš Ch. Oliveirą galėtų suteikti progą revanšui prieš dabartinį UFC lengvo svorio karalių Ilią Topurią, kuris jį įveikė 2024 m. spalį puslengvio svorio kategorijoje. Vis dėlto M. Holloway pripažįsta, kad šios kategorijos situacija šiuo metu atrodo painesnė nei bet kada anksčiau.

„Reitingų sistema man yra kažkokia iškreipta, – sakė M. Holloway. – Nežinau, kaip galiu būti aukščiau svarbiausių kovotojų sąraše nei du kovotojai iš mano pačios svorio kategorijos. Galvoju: „Kaip aš esu dvyliktas bendrame reitinge, o du lengvo svorio vaikinai – Armanas Carukijanas ir Ch. Oliveira – irgi yra šiame sąraše, bet abu žemiau manęs. Tada žiūrime į pačios lengvo svorio kategorijos reitingus, kuriuose jie prieš mane.“ Tai visiškai nelogiška.

Ch. Oliveira įveikė vaikiną, kuris nė viename sąraše nebuvo aukščiau mūsų (M. Gamrotą, – aut. past.). Ir tada po pergalės jis pakilo viena vieta aukščiau manęs. Pagalvojau: „Gerai, tai visiškai logiška.“ Po to pamačiau kalbas apie Paddy Pimblettą, kuris pakilo penkiomis vietomis, nors visai neseniai nekovojo. Tai tiek to..

Aš net nežiūrėčiau į reitingus. UFC daro, ką nori daryti. Reikia įspūdingų kovų. Reikia garsinti savo vardą. Po paskutinės pergalės prieš Dustiną Poirierį galvojau, kad galėjome gauti šansą, bet yra Justinas Gaethje, yra A. Carukijanas – jie turi dideles kovas. O UFC mėgsta dramą, o ten jos tikrai netrūksta su P. Pimblettu.“

A. Carukijanas lapkritį turėtų susikauti su Danu Hookeriu, o P. Pimblettas ir J. Gaethje atrodo pagrindiniai pretendentai mesti iššūkį I. Topuriai.

M. Holloway atidžiai stebės, kaip per artimiausius mėnesius keisis diviziono situacija. Jei jam pavyks išpildyti savo norą ir susikauti su Ch. Oliveira, tikslas išliks tas pats.

„Žmonės sakė, kad jis per didelis, aš per mažas, – kalbėdamas apie savo pergalę prieš D. Poirier sakė M. Holloway. – Visi mane nurašė dėl to, kas įvyko kovoje prieš tai su I. Topuria. Galiausiai yra taip, kaip yra. Tai buvo didžiulis momentas man. Galvojau: „Jūs visi turbūt pamiršote.“ Visą savo karjerą turiu tai daryti iš naujo. Jau pavargau. Kada jūs pagaliau suprasite, kad žmogaus negalima vertinti pagal vieną rezultatą? Tai tiesiog taip veikia.

Tą patį turėjau ir po kovų su Alexanderiu Volkanovskiu – jos buvo viena po kitos, visi sakė, kad turėčiau baigti karjerą. Aš vėl grįžau, deja, rankos vėl neiškėliau. Ir vėl sakė, kad turėčiau pasitraukti. Dirbau velniškai sunkiai, turėjau didžiulį momentą „UFC 300“ turnyre. Bum – pralaimėjau ir vėl jie sakė: „Gal jau laikas baigti.“ Grįžau, iškovojau BMF titulą. Visi pamiršo.“