Norimą „Žalgirio“ valdymo modelį atskleidęs Andrius Tapinas: „Kiekvieną mėnesį klubas turi įvykdyti įsipareigojimus už mažiausiai 200 tūkst. eurų“

 Lietuvos „A lygos“ sezonas artėja prie pabaigos, tačiau praėjusio sezono čempionams Vilniaus „Žalgiriui“ reikia spręsti rebusą, kaip išlikti Lietuvos futbolo žemėlapyje.

Praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „facebook“ atskleidė, kad kuomet naujasis „Žalgirio“ direktorius Mindaugas Kasperūnas perėmė šias pareigas iš Vilmos Venslovaitienės, klubo sąskaitoje buvo 26 tūkst. eurų, o skola siekė net 1,5 mln. eurų, kadangi į planuotą biudžetą buvo įtrauktos pergalės UEFA Čempionų lygos atrankos turnyre, kurių pasiekti nepavyko.

A. Tapinas atskleidė, kad investuoti į klubą ir padengti skolas buvo pasiruošęs verslininkas Tadas Burgaila, tačiau V. Venslovaitienė pareiškė norą, jog būtų išpirktos jos valdomos klubo dalys, tačiau kuomet T. Burgaila pateikė pasiūlymą, šis buvo atmestas.

Kiek vėliau „Žalgirio“ direktorius Mindaugas Kasperūnas, kartu su Vilniaus meru Valdu Benkunsku ir A. Tapinu, surengė spaudos konferenciją, kurioje atskleista, kad klubas iki metų pabaigos turi apie 900 tūkst. eurų įsipareigojimų, o jų padengimui būtina pritraukti naują investuotoją. Vienas iš galimų kandidatų – „Kilo Health“ įkūrėjas T. Burgaila, tačiau jo prisijungimui reikalingas daugumos dalininkų sutikimas, kurio šiuo metu nėra.

Pasak jo, klubas kartu su sirgalių bendruomene „Pietų IV“ ir „Žaliai baltu Vilniumi“ pradėjo skolintis pinigų iki 2027-ųjų bei ieškojo verslo paramos. Iš bendruomenės surinkta daugiau nei 400 tūkst. eurų, dar tiek pat gauta iš rėmėjų ir Lietuvos futbolo federacijos. Vis dėlto vis dar trūksta apie 900 tūkst. eurų.

Lapkričio 17-ąją vyks neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame bus svarstoma išplėsti dalininkų sudėtį, keisti klubo įstatus, atlikti auditą ir aptarti stadiono nuomos klausimus.

Plačiau apie laukiančius žingsnius antradienį FutbolasLT tinklalaidėje kalbėjęs A. Tapinas atskleidė, kad kiekvieną mėnesį „Žalgiris“ turi įvykdyti įsipareigojimus už mažiausiai 200 tūkst. eurų.

„Iš esmės Mindaugas kiekvieną mėnesį sprendžia klausimą, kaip įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos turi klubas – atlyginimus, einamuosius reikalus ir panašiai. Kai jis atėjo, pamatė, kad klubo sąskaitoje buvo apie 20–40 tūkstančių eurų, o veiklai per mėnesį reikia mažiausiai 200 tūkstančių, kad viskas vyktų sklandžiai, – pasakojo A. Tapinas. – Kiekvieną mėnesį jis turi spręsti tokį klausimą. Kaip pats sakė, jei klubas įkris į tą duobę, kai nebevykdomi įsipareigojimai ir atsiranda skolos, tai jau bus krizės pabaiga. Dabar krizė dar tęsiasi. Iš tokios situacijos išeiti labai sunku, jei negauni rimtos finansinės injekcijos.

Pirmą mėnesį pavyko išsisukti per beprocentes paskolas ir paramą, kurią suteikė ištikimiausi sirgaliai – „Pietų IV“, „Žaliai baltas Vilnius“. Antrą mėnesį pavyko susitarti su LFF, kuri padėjo avansu sumokėdama klubui priklausančias solidarumo lėšas. Ir taip kas mėnesį direktorius galvoja, kaip išlaikyti klubą stabilų ir be skolų. Klausimas tik – kiek ilgai tai tęsis, kai iš esmės yra bevaldystė, o dalininkai, kurių yra daugybė, bet nei vienas, išskyrus Vilniaus savivaldybę bei Mindaugą Kasperūną, kol kas viešai nepasakė, ką ketina daryti. Ar padės finansiškai, ar ne.

Kai tokia tyla, klubas priima sprendimą kalbėti viešai ir parodyti, kad miesto pozicija labai aiški – dėl aplaidaus valdymo atsirado tokia finansinė skylė. Buvo paaiškinta, kad ji susidarė ir dėl to, jog komanda neįveikė pirmojo Čempionų lygos etapo. Bet tai jau klausimas apie valdymą – ar galima rizikuoti ir statyti ant kortos klubo likimą. Miestas labai aiškiai pasakė, kad jeigu tikimasi, jog jis ištrauks milijoną ir gelbės, to nebus. Ir tai logiška – juk būtų labai keista, jei dėl prasto valdymo viskas vėl sugrįžtų į miesto rankas. Toks sprendimas būtų labai blogas miestui.“

A. Tapinas atskleidė, kad nors per dalininkų susitikimą M. Kasperūnas iškėlė klausimą apie auditą, tačiau kol kas jis nepradėtas ir net nepatvirtintas.

„Dalininkai gali ir neleisti jo atlikti – to nenustebčiau“, – sakė A. Tapinas.

A. Tapinas taip pat yra išsiuntęs šūsnį klausimų dalininkams, iš kurių dar laukia atsakymų. Kaip teigė visuomenininkas, vienas iš klausimų yra apie automobilį, skirtą buvusiam treneriui Vladimirui Čeburinui.

„Vakar išsiunčiau 10 klausimų klubo direktoriui ir dalininkams. Jie paremti informacija, kurią gavau iš šaltinių. Bet kol nėra oficialių atsakymų, viskas – tik hipotetinė informacija. Pavyzdžiui – ar klubas šiemet nupirko treneriui Čeburinui brangią transporto priemonę? Jei taip, kur ji dabar? Tai būtų paprasta patikrinti. Kiek žinau, tai nesusiję su „Škodos“ sutartimi, pagal kurią anksčiau treneris gaudavo naudotis automobilu“, – sakė A. Tapinas.

Atskleista, kad yra pasirodžiusi informacija, jog „Žalgirio“ treneriai galėjo gauti procentą nuo žaidėjų perėjimų.

„Vienas iš mano klausimų – ar kuris nors dalininkas gavo finansinę naudą iš operacijų su Vilniaus „Žalgiriu“, kalbama apie maždaug 150 tūkstančių eurų. Jeigu tai pasitvirtintų, kiltų klausimas, ar tai teisėta. Aš nesu teisininkas, todėl, gavus atsakymus, juos reikėtų įvertinti teisiškai – koks pagrindas, ar tai leistina.

Tas pats klausimas kyla ir dėl informacijos, kad buvę „Žalgirio“ treneriai galėjo gauti procentą nuo žaidėjų „transferų“. Jei taip buvo, čia atsiranda rimta teisinė ir etinė problema. Ar treneris gali gauti procentą už parduotą žaidėją? Juk tai akivaizdus interesų konfliktas. Treneris negali būti ir agentas tuo pačiu metu. Tai nesuderinami dalykai. Aš nesu futbolo teisininkas, todėl nesakau, kad tai gerai ar blogai. Bet norėčiau gauti informaciją, kad galėtume ją viešai įvertinti – tiek futbolo bendruomenė, tiek teisininkai. Jie tada pasakytų, ar tai pažeidimas, ar aplaidus valdymas, ar tiesiog neatsakinga praktika“, – sakė A. Tapinas.

A. Tapino taip pat buvo paprašyta papasakoti, kaip galėtų atrodyti „tobulas klubo valdymas“.

„Tobulumo nėra, bet matau tai taip: aiški valdymo struktūra, atsakomybės ribos. Dalininkai, investuotojai ar klubo prezidentas nelenda į sritis, kurių neišmano. Jie padeda – pritraukia rėmėjus, dirba su žiūrovais, akademija, vaikais. O futbolo reikalus tvarko profesionalai – sporto direktorius, treneriai, patyrę specialistai.

Finansai turi būti skaidrūs – be loterijos principo „jei praeisim etapą – gyvensim, jei ne – bankrotas“. Reikia planuoti tvariai.

Taip pat klubas turi mąstyti plačiau, globaliau – kurti turinį, kelti profilį, kaip tai daro kiti klubai, pavyzdžiui, per dokumentinius serialus.

T. Burgaila, jeigu jis įsitrauktų, turi tarptautinių ryšių, kurie leistų užmegzti naujas partnerystes, apie kurias ankstesnė valdžia net negalėjo svajoti.

Ir dar viena svarbi mintis – „Žalgiris“ negali būti vieno žmogaus klubas. Kaip anksčiau būdavo – Kvedaravičiaus, Lopučio ar Venclovaitienės „Žalgiris“. Dabar turi būti visų žalgiriečių klubas.

Reikia įtraukti sirgalius – sukurti asociaciją, kuri turėtų dalį klubo akcijų, kaip tai daroma Anglijoje. Pavyzdžiui, už 150 eurų tampi nariu, prisidedi prie biudžeto ir tampi maža dalimi klubo. Tokie paprasti dalykai stiprina bendruomenę.

Sekmadienį po rungtynių gėrėme kavą su „Šiaulių“ vadovais – jie buvo nustebę, kad buvo pakviesti į VIP zoną, pavaišinti, pabendrauta. Jie sakė: „Anksčiau to nebūdavo.“ Man buvo keista – kaip gali nebūti pagarbos futbolo bendruomenei? Tokios arogancijos neturi likti“, – pasakojo A. Tapinas.