Sektorius 222. Kodėl mirštantis žmogus pagalbos buvo priverstas laukti 12 minučių?

Sekmadienis, 21:50. Vos prieš penkias minutes Kauno Dariaus ir Girėno stadione startavo Lietuvos rinktinės rungtynės su Lenkija, kai 222 sektoriuje kilo sąmyšis. Netrukus paaiškėjo, kad vienas lietuvių sirgalius sukniubęs griuvo ant žemės.

Per pusę geltona – žalia – raudona ir raudona – balta spalvomis persipynusi tribūna pradėjo šauktis pagalbos. Daugiau nei šimtas žmonių vieningai rėkė: pagalba! Lenkų sirgaliai sukryžiavo rankas virš galvos kaip ženklą (slidinėjime), kad atsitiko nelaimė. Dauguma jungė telefono švieseles, kurios turėjo išduoti, kad kažkas yra ne taip.

Visiškai šalia stovėjo apsaugos darbuotojai. Jie turėjo racijas, tačiau pagalbos nekvietė. Kodėl? Ar prieš mėnesį įvykęs incidentas, kai iš tribūnos tame pačiame Dariaus ir Girėno stadione iš tribūnos iškrito žmogus, neturėjo būti ženklas, kad su saugumo reikalavimais nėra viskas gerai? Ar po to incidento buvo padaryta analizė, kodėl taip atsitiko ir ką daryti, kad tokie atvejai nepasikartotų?

Šis įvykis, vos nevirtęs didžiule nelaime, privalo sulaukti atsakymų į daugelį klausimų. Pasaulio stadionuose kameros gali pritraukti kiekvieną žiūrovą skirtingame sektoriuje. Tam, kad būtų išvengta panašių nelaimių, tam, kad įvykus konfliktui, nesunkiai būtų galima išsiaiškinti kaltininkus.

Ačiū Dievui, kad tribūnoje atsirado nepasimetusių ir nepabijojusių atlikti dirbtinį kvėpavimą, kuris išgelbėjo žmogui gyvybė. Iki pasirodant medikams, rungtynės jau skaičiavo septynioliktą minutę. Arba dvyliktą minutę nuo akimirkos, kai žmonės pradėjo šauktis pagalbos.

Medikų profesionalumas nekėlė abejonių. Juk būtų baisu numirti ne kažkur laukuose, o žmonių minioje.

O dabar leiskite sužinoti atsakymą į klausimą: kaip pasiųsti signalą pilname stadione?