„Žalgirio“ šansus vertinęs Jasikevičius: „Jie turi tai, kas yra svarbiausia šiandieniniam krepšiniui“

 Šarūnas Jasikevičius ketvirtadienio vakarą atvyko į Lietuvą, kur jau penktadienį su Stambulo „Fenerbahče“ klubu stos į kovą prieš Kauno „Žalgirį“.

Lietuviui teks varžytis su ilgamečiu savo kolega ir bičiuliu Tomu Masiuliu, kuris stojo už žalgiriečių komandos vairo.

„Šios rungtynės bus ypatingos. Visada smagu grįžti namo, laukiame rungtynių su „Žalgiriu“, kad ir kokios emociškai jos sunkios būtų. Smagu bus pasimatyti su šeima ir visais kitais.

„Žalgiris“ turės gerą sezoną ir sudėtis nuteikia tikrai optimistiškai. Trys gynėjai, kurie gali vesti žaidimą, kas krepšinyje šiai dienai, turbūt, yra svarbiausias dalykas. Reikia truputį kantrybės, kad jie suprastų, ko iš jų prašo Tomas“, – sakė Š. Jasikevičius.

– T. Masiulis prieš akistatą sakė, kad nori žaisti kaip „Fenerbahče“. Ar įžvelgiate panašumų?

– Įžvelgiate panašumų... Ne panašu, o viskas labai panašu. (šypsosi) Nežinau, kaip daugiau paakyti. Žiūrime rungtynes, braižas toks pat, treneris panašus, bet ramesnis, nors momentais vakar buvo užsikūręs.

– T. Masiulis su jumis dirbo aštuonerius metus. Kas rytoj turės didesnį taktinį pranašumą?

– Nežinau... Nė viena, nė kita komanda tų sistemų dar nėra išmokusi. O kad jis mokėsi iš manęs, nesutikčiau. Jis buvo vienas tų, kuris tą sistemą kūrė, darė ir stipriai prisidėjo. Ta sistema jam žinoma tiek pat, kiek ir man. Aš nemanau, kad jį mokinau, viską kartu praėjome, mokinomės iš klaidų ir panašiai.

– Ar žiūrėdami „Žalgirį“ matote veidrodį?

– Veidrodį. Nežinau, ar dar jis truputį subyrėjęs, bet veidrodis. Matome labai daug dalykų, kuo mes tikime kartu su Tomu. Dabar yra baziniai dalykai įvesti. Dabar dar labai anksti, bet po to žaidėjai dar labiau bus pritaikomi prie savo stiprių pusių.

– Kaip jums sekėsi pasiruošimas?

– Pasiruošimo neturi Eurolygos komandos. Kiekvienais metais vis blogiau ir blogiau. Ir fiziškai, ir taktiškai atrodo skurdžiai komandos. Mūsų situacijoje labai vėlai pasirašyti kontraktai, žaidėjai grįžta iš Europos čempionato, nauja komanda... Pasiruošimas dabar yra iki Naujų metų.

– T. Hortonas-Tuckeris vėliausiai prisijungė, bet matėme jau ir jūsų apsikabinimą. Ar čia jau spėjote ryšį užmegzti?

– Ne, per savaitę daug ryšio negali užmegzti. Buvo kominė situacija, sakėme Europoje, kad reikia mesti visada paskutinį metimą. Paklausė jis manęs, o po to nemetė. Po to sakė užmiršau. (juokiasi) Jie dar galvoja, kad čia ir 6 pražangos yra. Reikia praeiti tuos dalykus, kad ir kokie jie juokingi būtų.

– Turite atsinaujinusią komandą. Kuo šis tarpsezonis buvo išskirtinis?

– Nebuvo. Susikuri planus, tada tai vienas išeina, tai kitas dėl savo priežasčių. Ką tada daryti? Ateini ir dirbi, neverksi.

– „Žalgiris“ pasirašė N. Williamsą-Gossą, kuris medžiotas dar jūsų laikais. Koks pirmasis įspūdis?

– Reiškia nėjo į „Žalgirį“, kol aš buvau. (juokiasi) Nigelio visada norėjome, bet mes turime pripažinti, kad „Žalgiris“ dabar yra visai kitoks. Sakote, kad aš išėjau į elitą, bet pagal organizacinius dalykus ir kitus „Žalgiris“ yra seniai Europos elite.

– Praradote T. Masiulį, bet gavote K. Maksvytį. Kaip įvyko šį sąjunga?

– Buvo galimybė rinktis kažką panašaus į Tomą, su pirmo trenerio patirtimi, lietuvį, gerokai ramesnį žmogų už mane. Jei būtų Kazys nesutikęs, žiūrėčiau kitur, bet jis sutiko ir man smagu daugiau kalbėti lietuviškai, dar Mantas (Valčiukaitis) yra, taip pat ispanų. Ne tik krepšinis egzistuoja, yra gyvenimas.

– Kaune buvo drama dėl Ą. Tubelio. Ar imtumėte jį, jei būtumėte „Žalgirio“ treneris?

– Normalu, kad sirgaliai nenori jo, kai tokius dalykus padarė. Iš kitos pusės, toks įvykis negali visam gyvenimui būti. Nepateko į baudžiamąjį kodeksą. Turime suprasti, kad jaunas, visas gyvenimas prieš akis. Geras lietuvis su gražia ateitimi, bus patenkintų, bus nepatenkintų, bet gyvenimas tęsiasi.