Tas pats klausimas: kam mums reikalingas VAR?

VAR yra įrankis, turintis padėti teisėjams išspręsti situacijas aikštėje. Deja, pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje jis ne tik nepadeda, bet iš naujo kelia klausimą: kam mums VAR reikalingas? Kodėl video peržiūros, rungtynėms kainuojančios po 4000 eurų, nepadeda priimti teisingų sprendimų?

Prieš savaitę Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos vadovybė nedviprasmiškai įvardino dvi šiurkščias Roberto Šmito ir Manfredo Lukjančuko klaidas A lygos rungtynėse „Šiauliai“ – „Hegelmann“ ir LFF taurės rungtynėse „Sūduva“ – „Panevėžys“. Ar po to kažkas pasikeitė? Panašu, kad ne.

Trečiadienio A lygos rungtynėse tarp „Kauno Žalgirio“ ir „Sūduvos“ dešimtą pridėto laiko minutę Eduardas Jurjonas baudos aikštelėje dviem rankomis apglėbęs laikė Aleksandrą Živanovičių, neleisdamas jam pajudėti iš vietos.

Dominykas Barauskas, atstovaudamas Lietuvos rinktinei, už žymiai menkesnį varžovo prilaikymą buvo nubaustas pražanga, o į lietuvių vartus buvo skirtas baudinys. Tuomet buvo aiškinta, kad tai yra VAR baudinys.

Prabėgus vos dešimčiai sekundžių po kontakto tarp E. Jurjono ir A. Živanovičiaus, Nojus Lukšys griuvo baudos aikštelėje. Aikštės teisėjas Robertas Valikonis nesureagavo niekaip. Įdomu kodėl? Juk pagal taisykles, jei nebuvo pražangos, N. Lukšys už vaidybą turėjo būti nubaustas geltona kortele.

Vėliau VAR kambaryje sėdintys teisėjai apie minutę peržiūrinėjo tai, kas įvyko aikštėje, tačiau aikštės teisėjo prie monitoriaus nepakvietė. Tas pats klausimas: kodėl?

Priminsime, kad rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.