Vienas traukinys – viena tauta. Futbolo kelionė nuo Vilniaus iki Helsinkio

Specialus traukinys į rungtynes užsienyje? Esate girdėję ką nors panašaus? Aš irgi ne. Bent jau kalbant apie Lietuvos komandų rungtynes.

Bet toks traukinys vyks į spalio 9 d. vyksiančias Lietuvos futbolo rinktinės rungtynes Helsinkyje ir atgal iš jų į Vilnių. Su sustojimais Kaišiadoryse ir Šiauliuose. Tiesa, ne iki galutinio taško. Naktinis traukinys su miegamomis vietomis futbolo fanus nugabens į Taliną ir po kelių valandų Estijos sostinėje į Helsinkį išplauks keltas. Po rungtynių keltas Lietuvos futbolo fanus sugrąžins į Taliną, o iš ten traukinys pajudės atgal į Lietuvą.

„Specialus traukinys į rinktinės išvyką - sena idėja, apie kurią svajota ir kalbėta daugiau nei 15 metų“, - sako vienas pagrindinių Lietuvos futbolo rinktinės fanų organizacijos „Vyčio tribūna“ variklių Steponas Nacius.

Mažesnėmis grupėmis rinktinės gerbėjai traukiniais yra išmaišę gerą gabalą Europos. Reisiniais.

Specialiam traukiniui reikėjo kelių sąlygų: pakankamo žmonių kiekio, ne labai tolimo paskirties taško, kantrybės derintis su geležinkeliečiais, o ir tų pačių geležinkelių kompanijų (ne tik Lietuvos) pozityvaus požiūrio.

To pozityvaus požiūrio pritrūko šį pavasarį, kai „Vyčio tribūna“ bandė suorganizuoti fanų traukinį į rungtynes Varšuvoje. Nepavyko susitarti su Lenkijos puse ir teko nuomotis kelis autobusus.

Kažkada seniai, dar 2008 metais Lietuvos futbolo rinktinės gerbėjai buvo patys susiorganizavę specialų skrydį į Belgradą ir atgal lėktuvu.

Apie artėjančią unikalią „Vyčio tribūnos“ kelionę kalbėjomės su S. Naciumi.

Kodėl pasirinkote organizuoti kelionę būtent traukiniu?

Kodėl būtent traukinys? Man, kaip ir kitiems aktyviems aistruoliams, kelionės traukiniais kelia sentimentus: jos lėtesnės nei skrydžiai, bet komforto ir bendravimo prasme – nepalyginamos, kai gali keliauti su bendraminčiais, juoktis, diskutuoti ir mėgautis kelione, procesu, daugiau pamatyti kelyje. Šiais laikais, kai gali daug kur nuskristi tiesiogiai, esame įpratę prie „greito maisto“ kelionių, o su čia idėja bent iš dalies grįžtame laiku. Kai kam tai galimybė prisiminti senesnius laikus, o kai kam, galbūt, apskritai nauja patirtis. Ir gali būti, kad viso šito dar greit nepakartosime.

Šią idėją jau bandėme įgyvendinti ir anksčiau. Turėjome viltį keliauti į Varšuvą, bet nepavyko – nors tada ir Lietuvos geležinkeliai (LTG), ir mes įdėjome daug pastangų, tačiau pritrūko laiko iki galo susiderinti su kaimynais Lenkijoje.

Iš naujo pradėjus procesą viskam prireikė apie 7 mėnesių. LTG atstovas Andžejus, vos atsiliepęs į mano skambutį jau juokdavosi. Tačiau LTG parodė norą prisidėti prie šios idėjos, o žodžius pavertė realiais darbais ir rezultatais – derino ir galiausiai suderino. Į planavimą buvo įtraukta apie 10–15 žmonių. Be traukinio reikėjo dar suderinti kelto iš Talino į Helsinkį klausimą, autobusą nuo stadiono iki kelto, sugalvoti kaip išspręsti maitinimą kelionėje, kad suteiktume žmonėms komfortą. Daug jau padaryta, liko daugiausiai smulkmenos.

Bet tai ir rizika nemaža. Surinkti tiek keliautojų, kad užpildytumėte visą traukinį..

Taip, rizikos nemažai – finansinė išraiška bendroje sumoje siekia keliasdešimt tūkstančių eurų, kuriuos reikės sumokėti už transportą. Nekalbu apie darbą, kurį darome iš idėjos, su tikėjimu, kad kažkam tai reikalinga, kad žmonės įvertins idėją ir prisijungs.

Turime tikslą surinkti apie 180 keliautojų. Jau beveik pilni 3 vagonai (po 9 kupė), pildosi ketvirtasis, liks penktasis. Esame šiek tiek suspausti ir laike, nes iki tam tikro laiko turime transporto kompanijoms pateikti keleivių skaičių.

Todėl tuos, kurie dar svarsto prisijungti, raginu paskubėti. Išsamesnę informaciją apie kelionę galite rasti Vyčio tribūnos Facebooko paskyroje. O jei yra tokių, kurie negali keliauti, bet nori kaip nors prisidėti, esame atviri pasiūlymams.

Girdėjau, pasirūpinta ne tik pačia kelione. Traukinyje bus ir galima ir įsigyti ir maisto, ir gėrimų?

Taip, tuo rūpinomės ir jau turime rezultato: „Genys“ mums pasiūlė (nealkoholinį) alų, ir ne šiaip sau, o iš krano. Tikimės turėti karštą maistą, kavą, gaiviuosius gėrimus ir kt. Apie tai tikiuosi paskelbsime artimiausiu metu. Džiaugiamės partneriais, kurie geranoriškai prisijungė ar žada prisijungti suprasdami, kad tai – ne komercinis projektas.

Ką pasakytum potencialiam Lietuvos rinktinės fanui? Kodėl jam rinktis ne skrydį, o kelionę traukiniu ir keltu.

Tai du nepalyginami dalykai. Žmonės mėgsta skaičiuoti, bet dažnai neįvertina laiko kelionei į oro uostą, laukimui, persėdimams ir grįžimui. Traukinys pritaikytas ilgoms kelionėms: gali patogiai išsitiesti, vaikščioti, bendrauti su bendraminčiais, gali pamatyti daugiau kelionės metu. Patogumo ir bendruomeniškumo prasme tai visai kita patirtis, kitokia emocija.

Šis traukinys išskirtinis tuo, kad jis užsakytas specialiai šiai kelionei, čia nebus atsitiktinių pakeleivių. Todėl bus savotiškas bendro tikslo, bendrumo jausmas.

Ar esi girdėjęs ką nors panašaus užsieniuose? Kad kokia nors fanų organizacija išsinuomotų visą specialų traukinį?

Bent asmeniškai nebuvau girdėjęs, kad fanų organizacija išsinuomotų visą specialų traukinį, bet suprantama, kad visko kas vyksta užsienyje nežinau. Kalbant apie Lietuvą, kiek žinau nepriklausomybės laikais tai bus pirmas kartas, kai per tris Baltijos valstybes keliaus toks traukinys.

Kiek Lietuvių apskritai tikiesi tribūnose Helsinkyje?

Retai ką prognozuoju. Džiaugsiuosi kiekvienu, nesvarbu, kaip jis atvyks į Helsinkį. O jei pasirinks kelionę kartu – išvis puiku. Bet susidomėjimas matosi nemažas, teiraujamasi dėl bilietų į rungtynes. Tikiuosi, kad mūsų bus ne vienas ir ne du šimtai. Kaip sakome – esame vieni stiprūs, o kartu galingi.

Vyčio tribūna pastaraisiais laikais dėl puikaus komandos palaikymo sulaukia daug pagyrų ir iš futbolininkų, ir iš visuomenės. Bet negali sakyti, kad komanda atsako tuo pačiu aikštėje – pergalės jau seniai nematėme. Kas stumia į priekį rinktinės fanus, suteikia jiems energijos tokioje situacijoje?

Mus vienija vertybės, patriotiškumas ir galimybė išsikrauti, kurti, daryti. Palaikome rinktinę ne dėl pergalių, o dėl to, kad jie gina Lietuvos spalvas, yra mūsiškiai. Netobuli kaip ir mes visi, bet savi. Ir negaliu sakyti, kad žaidėjai aikštėje taip pat nieko neparodė: šiemet turėjome tikrai gerų emocijų, dešimtmečiais nematytų sugrįžimų nuo 0:2 iki lygiųjų. Tai rodo, kad komanda nepasiduoda, kovoja, o tai svarbu.

Ir aš nekalbu už visus – kiekvienas turi savo priežasčių ateiti į tribūną. Bet man asmeniškai yra neapsakomas jausmas, kai keli šimtai žmonių dainuoja sutartinai, šiurpuliukai bėga per kūną. Lietuva nuo seno garsėja sutartinėmis – mes bandome susivienyti ir daryti taip gerai, kaip mokame. Kartais pavyksta geriau, kartais – prasčiau, bet einame pirmyn, svajojame ir kuriame.

Nors kartais ir esame linkę save nuvertinti. O man neseniai skambino iš Europos fanų asociacijos, klausė kaip jums čia pavyksta sukurti tokį palaikymą, kvietė pasidalinti savo patirtimi. Vadinasi – mes lietuviai taip pat daug ką galime? Tiesiog reikia tikėti savimi.