Ėjimas mieste ar miške – kaip tai skirtingai paveikia mūsų smegenis?

 Šiuolaikinis pasaulis verčia mus nuolat skubėti, o mūsų smegenys nuolat „virkšina“ milžiniškus informacijos srautus. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ėjimas gali pozityviai paveikti ir mūsų psichinę sveikatą. Bet ar kada pagalvojote, kad ne mažiau svarbu kur einame? Mokslininkai sako, jog ėjimas miesto gatvėmis ir miško takeliais mūsų smegenyse sukuria skirtingus efektus.

Miestas – proto treniruotė, bet ne poilsis

Eidami mieste esame nuolat atakuojami – reklamos, signalai, automobiliai, žmonės. Kiekvienas šviesoforas, kiekviena sankryža ar netgi vitrinos, lauko stendai reikalauja mūsų dėmesio. Smegenys priverstos būti budrios, kad nepraleistume žalios šviesos ar neatsitrenktume į praeivį. Psichologai tai vadina „dėmesio nuovargiu“ – mūsų protas pavargsta nuo nuolatinio susitelkimo į daugybę dirgiklių.

Tyrimai rodo, kad tokia aplinka aktyvina net smegenų sritis, atsakingas už stresą. Kitaip tariant, nors sąmoningai to ir nejaučiame, bet kūnas išlieka įsitempęs, pasiruošęs reaguoti. Ne veltui po ilgo pasivaikščiojimo triukšmingame centre jaučiamės labiau pavargę nei pailsėję.

Tuo pačiu, einant mieste smegenys yra savotiškai lavinamos. Turime greitai priimti sprendimus (ar pereiti gatvę, ar palaukti), stebėti daugybę detalių, o tai gerina mūsų reakciją ir dėmesio lankstumą. Vienas eksperimentas parodė, kad žmonės, kurie reguliariai vaikšto mieste, geba greičiau atlikti užduotis, reikalaujančias greito informacijos apdorojimo. Taigi, miestas – tarsi sporto salė mūsų protui.

Miškas – atsipalaidavimas judesyje

Vos žengus į mišką dirgikliai išnyksta. Lapų šiurenimas, paukščių klegesys, šviesos žaismas tarp šakų – švelniai pritraukia mūsų dėmesį ir ramina protą. Smegenys ilsisi, o mintys ima tekėti laisviau. Beje, ar pastebėjote, kad nemažai sportininkų irgi renkasi treniruotes parkuose ar miške?

Gamtoje daugiau deguonies, o oras švaresnis nei mieste – tai fiziškai padeda smegenims geriau dirbti. Ėjimas miške gali net pagerinti atmintį: viename eksperimente studentai, prieš egzaminą pasivaikščioję parke, prisiminė ženkliai daugiau informacijos nei tie, kurie pasivaikščiojo miesto gatvėmis.

Ne vienas tyrimas įrodė, kad ėjimas gamtoje sumažina kortizolio, streso hormono, kiekį kraujyje, pagerina širdies ritmą ir net kraujospūdį. Įdomu tai, kad gamtoje gausu fraktalų – pasikartojančių raštų, kuriuos matome šakose, lapuose, bangose ar upių vingiuose. Tyrėjai nustatė, jog žmogaus akis ir smegenys itin mėgsta tokius vaizdus – jie ramina, suteikia harmonijos pojūtį ir net gali įkvėpti kūrybiškumą.

Taigi, kur eiti?

Miestas – tarsi sporto salė protui: jis aštrina dėmesį, lavina budrumą, bet ir šiek tiek sekina. Miškas – ramybės oazė, kur mintys nurimsta, kūnas atsigauna, smegenys gauna daugiau deguonies. Idealu derinti abu būdus: miestą palikti intensyvesnio tipo treniruotei, o gamtą derinti su atsipalaidavimu.

„Ėjimas yra daugiau nei tik judėjimas. Kiekvienas pasivaikščiojimas keičia mus iš vidaus: stiprina kūną, atpalaiduoja protą ir net leidžia pasaulį pamatyti naujai. Mieste ėjimas lavina budrumą ir gebėjimą priimti sprendimus, o gamtoje – nuramina, įžemina ir padeda atsipalaiduoti. Tai paprastas, bet galingas būdas kasdien patirti mažą transformaciją. Kasmet dėliodami „Toyota Ėjimo“ maršrutus stengiamės apjungti šiuos du polius, nes turime unikalią galimybę pačiame mieste mėgautis abiem. Juk ne šiaip sau Vilnius šiemet tituluojamas „Europos žaliąja sostine“, – dalinasi „Toyota Ėjimo“ organizatoriai.

Jau rugsėjo 28 d. „Toyota Ėjimo“ organizatoriai kviečia judėti savo tempu: kiekvienas gali rinktis iš trijų skirtingų ilgių trasų: 5, 10 ar 25 km. Tai puiki galimybė aktyvuoti savo smegenis ir atrasti Vilnių tiek miesto gatvėse, tiek parkuose, visiškai nemokamai. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.