„Mean Machine“ smūgiavo stipriau nei „Canelo“: Terence'as Crawfordas po įspūdingos pergalės ir iškovotų čempionų diržų prisiminė kovą su Egidijumi Kavaliausku

  Sekmadienio rytą Lietuvos laiku Las Vegaso „Allegiant“ stadione prie 70 tūkst. sirgalių per dvi svorio kategorijas pakilęs 37-erių metų amerikietis Terence'as Crawfordas (42-0, 31 nokautas) vieningu teisėjų sprendimu (116-112, 115-113, 115-113) nugalėjo absoliutų „super“ vidutinio svorio kategorijos (iki 168 svarų) čempioną meksikietį Saulį „Canelo“ Alvarezą (62–3–2, 39 nokautai) ir dar ryškesnėmis raidėmis įrašė savo vardą į bokso istoriją.

Dabar jau T. Crawfordas yra penkių skirtingų svorio kategorijų pasaulio čempionas, nors iki šiol daugiausiai laiko praleido tarp 135 ir 147 svarų kategorijose. 2024 m. rugpjūtį jis pakilo į 154 svarų kategoriją ir nugalėjo Israilį Madrimovą, iškovodamas WBA pusvidutinio svorio kategorijos čempiono titulą, o dabar susišlavė visus „super“ vidutinio svorio kategorijos titulus.

T. Crawfordas iki šiol buvo tapęs absoliučiu čempionu dviejose (lengvo pusvidutinio (iki 140 svarų arba 63,5 kg) ir pusvidutinio (iki 147 svarų arba 66,7 kg) svorio kategorijose ir tai keturių diržų eroje yra pavykę padaryti tik dar dviem vyrams – Oleksandrui Usykui ir Naoyai Inoue. Visgi pergalė prieš S. Alvarezą padarė jį vieninteliu vyru istorijoje, tapusiu absoliučiu čempionu trijose svorio kategorijose (tą moterų bokse yra pasiekusi Claressa Shields).

Po kovos vykusioje spaudos konferencijoje T. Crawfordas teigė, kad ši kova buvo įrodymas visiems juo netikėjusiems žmonėms, jog jis yra geriausias savo kartos boksininkas bei sulaukęs klausimo apie „Canelo“ smūgius prisiminė kovą su lietuviu Egidijumi „Mean Machine Kavaliausku.

„Kovos pradžioje, pirmus tris raundus jaučiausi kontroliuojantis situaciją, o jis bandė perprasti mane, – kalbėjo T. Crawfordas. – Jis buvo šiek tiek susinervinęs, bet tai žaidimo dalis.“

T. Crawfordas pabrėžė, kad jam ši pergalė nėra staigmena.

„Atvirai, kai užsibrėžiu tikslą ir žinau, ką galiu padaryti, man tai nėra staigmena. Tai staigmena jums, nes jūs netikėjote manimi, bet aš žinojau, kad galiu tai padaryti, tikėjau tuo. Man tereikėjo galimybės, – sakė T. Crawfordas, pridėjęs, kad apie pergalę suprato jau tada, kai „pasirašė kontraktą.“

Kuomet pasisuko kalba apie „Canelo“ smūgius, T. Crawfordas teigė, kad 2019 m. gruodį devintajame raunde nugalėtas lietuvis E. Kavaliauskas smūgiavo stipriau.

Tą kartą T. Crawfordas išgyveno ir kontraversišką epizodą, kai trečiame raunde teisėjas neįskaitė nokdauno. Pats E. Kavaliauskas yra sakęs, jog tai buvo neabejotinas nokdaunas, tuo tarpu T. Crawfordas to nepripažino bei anksčiau teigė, kad nors tai ir buvo nokdaunas, tačiau jis nokautavo lietuvį ir galiausiai tai nedaro jokio skirtumo.

„Esu gavęs stipresnių smūgių“, – apie „Canelo“ jėgą dabar kalbėjo T. Crawfordas.

Kai žurnalistas patikslino, kad kalba apie tikrą kovą, o ne sparingų sesiją, T. Crawfordas paminėjo „Mean Machine“ vardą.

„Taip, esu atviras, tikroje kovoje „Mean Machine“ smūgiavo stipriau nei „Canelo“, – sakė T. Crawfordas.

– Atrodė, kad jis daugiausia atakavo kūną, o tu dažnai smūgiavai į galvą. Ar tavo pranašumas buvo siejamas su ilgesnėmis rankomis?

– Tai buvo viskas. Jis nepataikė į kūną. Jis pataikė į mano alkūnę, nes aš blokuodavau. Šį vakarą aš buvau geresnis vyras.

– Kas įvyko tuo momentu, kai buvai nustumtas prie virvių ir teisėjas sustabdė kovą akimirkai, po to vėl ją pratęsė centre? Man atrodo, tai buvo septintame raunde.

– Mane smūgiavo galva. Atsivėrė žaizda. Turėsiu siūti.

– Noriu paklausti apie istoriją, kurią sukūrei šį vakarą. Ir noriu tavo nuomonės, kas tau svarbiausia. Tapai penkių svorio kategorijų pasaulio čempionu. Tapai trečiu keturių svorio kategorijų linijiniu čempionu (kartu su Floydu Mayweatheriu ir Manny Pacquiao). Tapai triskart absoliučiu čempionu – pirmuoju istorijoje dviejų, trijų ar keturių diržų eroje. Tai labai daug.

– Man tai reiškia labai daug, nes bet kas gali būti niekas, kaip aš sakiau. Jie nuolat kartojo, kad aš kovojau tik su niekuo. Tai ką jie dabar gali pasakyti? Kažkas man gali pasakyti, ką jie gali dabar pasakyti?

– Gali pasakyti „sveikiname“.

– Ir viskas. Ką dar galite pasakyti?

– Daug buvo kalbėta, kad kylate dviem svorio kategorijomis aukštyn. Kaip jauteisi ringe prieš varžovą tokio svorio, su ta mase, kurią bandė įgyti „Canelo“?

– Aš buvau stipresnis. Smūgiavau kiečiau ir viskas. Žinote, daugelis per daug dėmesio skyrė mano kilimui į aukštesnę svorio kategoriją. Bet kaip sakiau anksčiau, „Canelo“ nėra didelis vyrukas. Jis yra mažesnis kovotojas, kovojantis didesnėje kategorijoje. Mes su juo praktiškai vienodo ūgio – aš šiek tiek aukštesnis, mano rankos ilgesnės. Jo sudėjimas kiek platesnis, bet jis yra šiek tiek žemesnis. Bet apskritai mes esame panašaus dydžio. Tad kai jūs sakote „O, „Canelo“ toks masyvus“, tai tarsi nepagarba. Tada, kai pamatėte mane svėrimo metu, sakėte „Na, jie visai nelygūs“. Bet skirtumo tikrai nėra didelio.

– Ar šią pergalę laikytum svarbiausia savo karjeros pergale, ar yra kita, kuri tau reikšmingesnė?

– Be abejo, tai tikrai yra mano karjeros vizitinė pergalė. Žinote, pakilau dviem svorio kategorijomis, buvau „B“ pusėje, kovojau prieš kovotoją, kuris šiame divizione buvo nenugalėtas, absoliutus čempionas ir paėmiau visus jo titulus. Padariau viską, ką sakiau padarysiąs. Žinoma, tai reiškia labai daug. Kitų mano absoliučių pergalių metu aš jau turėjau diržus, buvau čempionas. Bet šįkart buvau autsaideris, neturėjau nei čempiono statuso, nei diržų ir jaučiau, kad viskas buvo ant kortos.

– Ar buvo momentų, kai ringe teko daryti pakeitimus?

– Na, maždaug šeštame raunde jaučiau, kad reikia dar labiau paspausti ir labiau kontroliuoti kovą, nes ji vyko kaip sūpynės – pirmyn ir atgal.

– Kai buvai paskelbtas nugalėtoju, atsiklaupei ant vieno kelio. Gal gali apibūdinti, ką tada jautei ir kas sukosi galvoje?

– Aš jau žinojau, kad laimėjau, kai nuaidėjo paskutinis gongas. Žinojau, kad laimėjau. Bet kaip sakiau anksčiau, Dievas neklysta. Ir tai nėra klaida – aš čia esu dėl priežasties. Visą savaitę jums kartojau, kad tai Dievo planas, ne mano. Aš tiesiog įvykdžiau jo misiją.

– Prieš tai tu daug kalbėjai apie pasiruošimą, apie pasitikėjimą savimi ir kaip išskaidysi šią kovą, kaip ji vyks. Ar viskas pavyko taip, kaip buvai planavęs per pastaruosius kelis mėnesius? Ar kiekvienas raundas vyko pagal planą?

– Žinoma. Viską, ką buvome užsibrėžę padaryti, mes įvykdėme. Norėjau padaryti šiek tiek daugiau, bet treneriai liepė tęsti tai, kas veikė, todėl turėjau būti disciplinuotas ir laikytis plano.

– Tu sakei, kad tavęs nenustebino tavo dominavimas, bet ar nenustebino, jog paprastai jis vėlyvuose raunduose įgauna pagreitį, bet šįkart atrodė, kad vis labiau nervinosi ir silpo?

– Nematau, kad jis būtų buvęs prastai pasiruošęs ar praradęs ištvermę. Tiesiog tą vakarą aš buvau geresnis. Man atrodo, kad jūs nepakankamai įvertinate jį ir bandote atimti iš jo nuopelnus. Jis buvo pasiruošęs tūkstančiu procentų. Tiesiog aš buvau geresnis vyras.

– Užkulisiuose lieka daug dalykų, kurių mes nematome – ilgos naktys, pasiruošimas, ištikimybė tai pačiai komandai per sunkumus, daugybė metų darbo. Kai po pergalės pažvelgei į savo komandos narius, kaip jauteisi matydamas visus tuos žmones, kurie padėjo tau pasiekti šią sėkmę?

– Jaučiausi puikiai. Nes jais buvo abejojama taip pat, kaip ir manimi. Kai žmonės abejojo manimi, jie abejojo ir mano komanda. Jie manė, kad mano komanda negali manęs nuvesti ten, kur noriu, nes jie neturi didelio vardo ar didelės gerbėjų bazės. Bet žinote, iš mūsų stovyklos kyla daug puikių kovotojų, jie tiesia kelią naujai kartai, o aš esu priešakyje. Mes tik kuriame istoriją.

– Ar ši kova buvo apie tai, kad įrodytum visiems, kurie netikėjo, jog klydo, ar kad pats sau įrodytum, jog buvai teisus?

– Abu dalykai. Abu. Įrodyti netikintiesiems, kad klydo ir sau, kad buvau teisus. Kaip sakiau, šiandien daug žmonių grįžta namo nusivylę. Kai kurie net verks. Bet tai yra šio sporto dalis.

– Dabar, kai užėmei sostą, ką tau reiškia didybė?

– Jūs į ją žiūrite.

– Prieš kelerius metus įveikei Errole'ą Spence’ą. Visi pradės lyginti tavo palikimą su Floydu Mayweatheriu. Kaip manai, kaip tavo reziumė atrodo Floydo atžvilgiu?

–Floydas buvo didžiausias savo eroje. Aš esu didžiausias savo eroje. Nereikia manęs lyginti su Floydu, ar Floydą su manimi.

– Tavo pasitikėjimas ir aura yra visiškai kitame lygyje. Ar galime tikėtis, kad kelsiesi į pussunkio svorio kategoriją?

– Ne, taip aukštai neisime.

– O ar svarstytum sugrįžti į 154 svarų kategoriją ir kovoti su Jaronu Ennisu?

– Ne. Aš negrįšiu į 154 svarų kategoriją.

– Šios kovos naratyvas buvo, ar tavo smakras atlaikys S. Alvarezo smūgius. Tu priėmei jo smūgius, bet man pasirodė, kad neutralizavai pavojingiausius jo smūgius. Neatrodo, kad jis pataikė savo pačius stipriausius smūgius. Ar tai laikai didesniu pasiekimu nei įrodymą, kad gali atlaikyti jo smūgius?

– Tai eina kartu. Daugelis sakė, kad neturiu gynybos, kad praleidžiu stiprius smūgius. Jie tuo labiausiai ir rūpinosi. Bet dabar jie gali pasakyti tik tiek.

– Kovos pabaigoje matėme, kad S. Alvarezas nuleido rankas, purtė galvą. Atrodė, kad jis buvo palūžęs psichologiškai. Ar taip ir jautei? Ką galvojai apie 11-ą ir 12-ą raundą, kai S. Alvarezas atrodė nustojęs kovoti?

– Jis tikrai buvo nusivylęs, nes tai, ką bandė daryti, neveikė. Kai jis gaudavo smūgį, purtė galvą tarsi negalėdamas patikėti, kad praleido tokį smūgį.

– Kurioje vietoje S. Alvarezą statytum tarp sunkiausių savo varžovų? Atrodo, kad tau tai buvo gana lengva naktis, sakei, kad esi gavęs stipresnių smūgių. Kur jį įrašytum tarp sunkiausių varžovų?

– Nesakau, kad tai buvo lengva naktis. Tikrai nebuvo lengva. Gal atrodė kitaip, bet tai buvo sunku. Jis tikrai yra tarp pačių stipriausių mano varžovų.

– Ar būtum atviras revanšui?

– Esu atviras viskam. Kaip sakiau, dabar atsisėsiu, pasidžiaugsiu pergale su komanda. Beje, po dviejų savaičių gimtadienis, jau senstu.

– Ar šioje kovoje reikėjo „kastis giliau“, ar manai, kad S. Alvarezas paprasčiausiai buvo neutralizuotas dar pradžioje ir negalėjo parodyti savo konkurencingumo?

– Manau, jis tikrai bandė būti konkurencingas, bet jis gerbė mano jėgą, mano bokso sugebėjimus. Manau, labiausiai jį nervino tai, kad visus savo stipriausius smūgius aš blokuodavau, pagaudavau ir kontratakuodavau. Tai, manau, buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis nervinosi.

– Šiuo momentu, kai nori mėgautis pergale, yra tas laikas pasakyti „aš juk sakiau“?

– Na, jie patys žino. Tie, kurie manimi netikėjo, jie žino. Man nereikia sakyti „aš juk sakiau“. Jie žino, jie matė. Ir šis vakaras – tai mano „aš juk sakiau“.

– Maxas Kellermanas po kovos tave pavadino šios eros geriausiu kovotoju Po visko, ką išgyvenai, kaip buvo girdėti tokius žodžius?

– Kaip sakiau, dideli dalykai ateina tiems, kurie moka laukti. Grietinėlė visada pakyla į viršų. Visą laiką, kai mane ignoravo, sakė, kad aš kovoju su nežinomais kovotojais. Kad negaliu įveikti vieno, negaliu įveikti kito. Kiekvieną kartą, kai gavau šansą, aš jį sutrypiau. Įsivaizduokite, kur būčiau šiandien, jei tokias galimybes būčiau gavęs daug anksčiau. Bet tada dar nebuvo mano laikas. Mano laikas yra dabar. Ir džiaugiuosi, kad viskas susiklostė būtent taip. Dabar jūs matote absoliutų pasaulio čempioną.