Modestas Bukauskas prisiminė Lietuvos pergalę Europos čempionato ketvirtfinalyje, sutapusią su pergale UFC: „Tai buvo didžiulė sporto diena Lietuvai ir man buvo nuostabu būti jos dalimi“

  31-erių metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantis lietuvis Modestas Bukauskas (19-6 MMA, 7-4 UFC) šeštadienį UFC turnyre Paryžiuje (Prancūzija) susikovė su Škotijos kovotoju 37-erių metų Paulu Craigu (17-10-1 MMA, 9-10-1 UFC). Paskutinę pirmojo raundo sekundę lietuvis nokautavo škotą ir taip užbaigė jo karjerą.

M. Bukauskas dabar turi 4 pergalių seriją UFC ir beldžiasi į pussunkio svorio kategorijos geriausių kovotojų 15-uką. Dabar net sunku patikėti, kad per mažiau nei 4 metus lietuvis iš žemiausio karjeros taško pakilo į aukščiausią.

M. Bukauskas UFC debiutavo dar 2020 m. ir laimėjo pirmąją savo kovą žymiausiame pasaulio MMA narve. Vėliau M. Bukauskas pralaimėjo 2 kovas, o atsitiesti bandė prieš garsų varžovą Khalilą Rountree jaunesnįjį. Deja, toje kovoje po amerikiečio spyrio lietuvis patyrė kraupią kojos traumą, dėl kurios negalėjo kautis ilgiau nei metus. Visgi sugrįžęs į narvą 2022 m. lapkritį, jis „Cage Warriors“ iškovojo dvi įtikinamas pergales bei sugrįžo į UFC organizaciją, kurioje nuo 2023 m. vasario iki pat dabar per 7 kovas iškovojo 6 pergales.

Po paskutinės pergalės prieš P. Craigą, M. Bukauskas dalyvavo Arielio Helwani laidoje, kurioje papasakojo apie laimėjimą

„P. Craigas yra neįtikėtinas MMA kovotojas. Jis pasiekė labai daug – įveikė vieną dabartinį ir du buvusius čempionus. Jis yra tikra šio sporto legenda, todėl pergalė prieš jį man yra nuostabi. Linkiu jam viso ko geriausio pensijoje. Jis tikras džentelmenas. Dabar turiu keturias pergales iš eilės – tokioje situacijoje labai greitai imi belstis į pirmą penkioliktuką ir kopti reitingais aukštyn. Būtent tą ir ketinu daryti“, – pažymėjo M. Bukauskas.

M. Bukauskas atskleidė, jog P. Craigo išėjimas į pensiją nulėmė būtent šis pralaimėjimas, kadangi prieš šią kovą jis buvo pasirašęs naują sutartį su UFC.

„Kiek žinau, jis prieš kovą buvo pasirašęs sutartį su UFC. Pirmoji jo kova pussunkiame svoryje baigėsi be nugalėtojo, todėl, manau, jis galvojo: „Gerai, turiu varžovą su keliomis pergalėmis iš eilės. Jei jį nugalėsiu, galiu grįžti į geriausių penkioliktuką.“ Galbūt jis tikėjo, kad laimėjęs tęstų karjerą, bet pralaimėjęs turėjo padėti tašką. Jis tikriausiai dar norėjo paskutinio šanso kovoti dėl diržo ar bandymo grįžti į reitingus. Maniau, kad jis dar kovos, nes buvo pasirašęs sutartį, bet, matyt, nenorėjo kautis su kitais perspektyviais kovotojais esančiais žemiau reitinge. Jo karjera buvo nuostabi, todėl suprantu, kad jis nusprendė sustoti. Buvo liūdna, nes aš P. Craigą labai gerbiu. Jis nuostabus atletas, tad matyti jį išeinant iš sporto buvo liūdna, bet manau, tai buvo geriausias sprendimas jam pačiam. Linkiu jam sėkmės“, – kalbėjo M. Bukauskas.

Paprašytas prisiminti laikotarpį, kai jis pirmą kartą turėjo pasitraukti iš UFC, M. Bukauskas teigė, visada žinojo, jog viskas taip nesibaigs ir pasakojo, kad jį nuolatos palaikė tėtis.

„Visada žinojau, kad istorija negali ten baigtis. Įsivaizduok, jei rašytum knygą: „Tapau „Cage Warriors“ čempionu, patekau į UFC, buvau atleistas ir viskas.“ Kokia prasta tai būtų istorija. Visada galvojau, kad turiu sugrįžti į UFC, parodyti, kas esu iš tikrųjų ir įrodyti, ką galiu. Mano tėtis visada kartojo: „Tu esi daug geresnis nei tai, ką rodai. Reikia tik atrasti būdą tai atskleisti narve.“ Reikėjo taisyti daug dalykų – treniruočių klaidas, mąstymą, būdą, kaip ruošiuosi. Net tada žinojau, kad istorija nesibaigs. Mane atleido, kai man buvo 27-eri, netrukus sukako 28-eri. Buvau labai jaunas šio sporto atžvilgiu. Žinojau, kad istorija nesibaigs taip. Dabar, pažvelgęs į situaciją, kurioje buvau tada ir palyginęs su ta, kurioje esu dabar, galiu pasakyti, kad viskas įvyko būtent taip, kaip įsivaizdavau ir dar daugiau“, – sakė M. Bukauskas.

M. Bukauskas jau kurį laiką treniruojasi su UFC sunkiasvorių čempionu Tomu Aspinallu, kuriam lietuvis negailėjo gražių žodžių ir papasakojo istoriją, kaip prie jo prisijungė.

„Tai buvo 2024 metų pradžioje. Buvau ką tik pasirašęs naują sutartį su UFC, laimėjau dvi kovas iš eilės, tada turėjau gerą kovą Brazilijoje, bet ją pralaimėjau. Supratau, kad reikia pokyčių. Supratau, kad tiesiog nesitreniravau ir neturėjau sparingų su dideliais sunkiais vyrukais. Su tėčiu kalbėjome ir sakėme: „Žiūrėk, Tomas visada treniruojasi su daugybe didelių vaikinų, su daug puikių atletų.“ Tėtis pasakė: „Kodėl neparašai jam žinutės ir nepaklausi, ar gali atvykti pasitreniruoti su jais?“ Parašiau Tomui maždaug kovo mėnesį. Jis atsakė iš karto, suvedė mane su savo tėčiu. Nuvažiavau pas juos, pirmą kartą praleidau savaitę ir nuo tada nebesižvalgiau atgal. Nuo to laiko kas savaitę važiuoju ten kelioms dienoms, apsistoju viešbutyje ir treniruojuosi. Pastebėjau pagerėjimą savo mąstyme, savo įgūdžiuose. Ypač pirmosiose treniruotėse pajutau, kaip sunku yra su didesniais, sunkesniais vyrukais. Kai pats esi didžiausias kambaryje, galvoji: „Mano jėga gera, viskas tvarkoje.“ Bet kai reikia tampyti 120 kilogramų kūną, tai nėra taip lengva, kaip atrodo. Buvo daug sunkiau tvarkytis su dideliais varžovais. Buvo nuostabu ir nuo to laiko nebesižvalgiau atgal. Jie mane priėmė išskėstomis rankomis, visi jie nuostabūs žmonės. Myliu Tomą, jo komandą ir jo tėtį. Jie visi puikūs ir esu labai dėkingas bei pagerbtas, kad esu jų komandos dalis“, – pasakojo M. Bukauskas.

Vienu metu pasisuko kalba apie krepšinį, kurį žaidė ir pats M. Bukauskas.

„Žaidžiau krepšinį nuo vienuolikos iki aštuoniolikos metų. Lankiau vidurinę mokyklą Luizianoje – „St. Thomas Aquinas High School“. Mano treneris Anglijoje ten mokėsi ir pažinojo trenerį, kuris vis dar dirbo. Jis su juo susisiekė, parodė mano įrašų ir jie pakvietė mane. Būdamas šešiolikos išvykau gyventi į JAV pas globėją ir žaidžiau už jų komandą dvejus metus – vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje. Tuo metu mano svajonė buvo tapti profesionaliu krepšininku, norėjau gauti pirmojo diviziono stipendiją. To neįvyko. Kai man sukako aštuoniolika, kalbėjausi su tėčiu. Jis pasakė: „Gali eiti į universitetą ir ketverius metus studijuoti, bandyti prasibrauti į komandą, arba gali grįžti namo ir pradėti MMA karjerą.“ Iki keturiolikos vis dar varžydavausi kikbokse, kartu su krepšiniu. Visada buvau geras kovos menų srityje. Mano viena iš didžiųjų svajonių buvo tapti profesionaliu sportininku. Pradėjau prarasti meilę krepšiniui, todėl sprendimas buvo lengvas – grįžau namo ir pradėjau savo MMA svajonės kelią“, – pasakojo M. Bukauskas.

Pokalbis su A. Helwani vyko po to, kai Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalyje Lietuva nugalėjo Latviją, o Didžioji Britanija iškovojo pirmą pergalę Europos čempionatų istorijoje.

Kalbėdamas apie britų krepšinį, M. Bukauskas teigė, jog jam trūksta finansavimo, tačiau pabrėžė, kad krepšinyje palaiko Lietuvą.

„Kai kurie žaidėjai iš Jungtinės Karalystės yra tikrai geri. Kai kurie sėkmingai žaidė JAV koledžuose. Vienas mano draugas – Dwayne‘as Lautieris-Ogunleye‘as – žaidė „Bradley University“ ir ten labai gerai pasirodė. Dabar jis rungtyniauja Europoje. Taigi talentų Jungtinėje Karalystėje yra, bet trūksta finansavimo. Komandinio žaidimo lygis taip pat ne toks kaip kitose Europos valstybėse. Galbūt per kelerius metus kažkas pasikeis. Bet aš gimęs Lietuvoje, todėl labai palaikau Lietuvą. Džiaugiuosi, kad jie taip gerai žaidžia. Mačiau straipsnį, kad visa šalis stebėjo krepšinio rungtynes, o po kelių valandų buvo mano kova. Tai buvo didžiulė sporto diena Lietuvai ir man buvo nuostabu būti jos dalimi“, – sakė M. Bukauskas.

M. Bukauskas taip pat atskleidė, jog nuo ketvirtadienio iki antradienio bus išvykęs atostogauti, tačiau vos tik sugrįžęs, grįš ir į sporto salę, kurioje padės T. Aspinallui ruoštis spalio 26-ą dieną vyksiančiai kovai su Cirylu Gane‘u.

Pats M. Bukauskas į narvą norėtų grįžti dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, tačiau svarbiausia, jog jo varžovas būtų tarp 15 geriausių UFC pussunkio svorio kategorijoje.

„Ką tik nugalėjau vyrą, kuris daugelį metų buvo pussunkio svorio kategorijos pirmame dešimtuke, paskui persikėlė į vidutinį svorį ir ten pateko į reitingus, o dabar grįžo atgal į pussunkį. Turiu keturias pergales iš eilės, tris iš jų – anksčiau laiko. Įveikiau keletą žinomų pavardžių. Jaučiu, kad mano laikas yra dabar. Pussunkio svorio kategorijoje tereikia kelių pergalių iš eilės ir viskas gali greitai pasikeisti. Noriu save išbandyti prieš geriausius pasaulio kovotojus, todėl esu tikras, kad nusipelniau kitos kovos prieš pirmojo penkioliktuko kovotoją“, – sakė M. Bukauskas.