Kita Lietuvos krepšinio pusė: kokių beprotybių „Žalgiryje“ griebdavosi Romanovas ir kodėl labiausiai nuo jo kentėjo treneriai?

Artūras Anužis ir Kristoforas Vaidutis | Organizatorių nuotr.
Belaukiant rytojaus Lietuvos rinktinės kovos Europos čempionate, šį pirmadienio vakarą TV3 žiniasklaidos grupė krepšinio temą pratęs ir premjerinėje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ laidoje. Tik šįkart kalbėsime ne apie tuos, kurie žaidžia aikštelėje, bet apie tuos, kurie krepšinio imperiją kūrė už jos ribų. Tai – intriguojanti, įdomiausių detalių kupina laida, kurioje visas dėmesys atiteks sporto magnatams, oligarchams ir šešėlinei krepšinio valdžiai.
Ne paslaptis, kad įvairius pasaulio sporto klubus valdo turtuoliai. Tie, kurie pasiekę aukštumų savo srityse, nusprendžia tokių pat siekti sporte.
Tą, beje, ne kartą matėme ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, buvęs „Vilniaus ryto“ savininkas Gedvydas Vainauskas, ar Lietuvą juokinęs Vladimiras Romanovas. Pastarojo sprendimai „Žalgiryje“ ne kartą buvo tragikomiški. Pavyzdžiui, krepšininkus aikštelėje, anot jo, reikėdavo keisti pagal specialią lapelių sistemą, o ar jie išvis gali žaisti, nuspręsdavo ne treneris ir net ne pats Romanovas, o įmantrus žmogaus aurą matantis žiedas...
Apie visa tai laidos vedėjams – Artūrui Anužiui ir Kristoforui Vaidučiui – bei visiems žiūrovams šį vakarą pasakos šių įvykių liudininkai.
Tai – buvęs krepšininkas, dabar Kauno „Žalgirio“ futbolo klubo prezidentas Mantas Kalnietis, Lietuvos rinktinės ir „Hearts“ futbolininkas Saulius Mikoliūnas bei portalo Basketnews.lt vadovas, knygos apie V. Romanovą autorius Jonas Miklovas.
Nuo lapelių sistemos iki neįtikėtino, aurą matuojančio aparato
Kaip prisiminsime laidoje, tuo metu, kai skandalingasis V. Romanovas įsigijo „Žalgirį“, iš pradžių viskas klostėsi kaip pasakoje: grįžo trofėjai, buvo gauta ir ilgalaikė Eurolygos licencija.
Tačiau tada V. Romanovo tapo kupina visur. Jis ėmė kištis į treniruotes, žaidėjus kviesdavo mesti baudų, o viso to kulminacija tapo legendinis pirštų tikrinimo aparatas. Tai – ne medicininis įrenginys, o keistas prietaisas, kuris, neva, prieš rungtynes analizuodavo žaidėjų aurą. Kitaip tariant, žaidėjų forma buvo vertinama ne pagal statistiką, o pagal tai, ar planetos yra tinkamoje padėtyje. Ką jau kalbėti apie komandoje nuolatos besikeičiančius strategus....
Dabar pats futbolo klubui vadovaujantis M. Kalnietis laidoje prisimins neįtikėtiną lapelių sistemą. V. Romanovas prieš rungtynes treneriams įteikdavo lapelius, ant kurių būdavo parašyta, kiek koks žaidėjas gali žaisti. Ir, jei jo nebūdavo klausoma, trenerio laukdavo įvairios... sankcijos.
„Atsimenu, vienas treneris buvo tiek pavargęs nuo tų lapelių, kad jų nuo mūsų netgi neslėpdavo, ir prieš rungtynes kartais mums juos parodydavo. Tai, pavyzdžiui, kai kažkas sužaisdavo 5 minutes, aš, sėdėdamas ant suolo, jau pats eidavau pasikeisti, nes žinodavau, kad atėjo laikas (juokiasi). Treneriams būdavo labai lengva tik pratęsimo metu, nes jie niekuomet nebūdavo įrašyti į lapelį“, – neįtikėtinus dalykus pasakos jis.
Dar juokingesnė situacija būdavo su pirštus tikrinančius aparatus. Tiesa, M. Kalnietis išduos, kad kai kurie žaidėjai čia sukčiaudavo, o J. Miklovas atskleis, kad kartais šis, neva duomenis renkantis aparatas, nė nebūdavo įkištas į rozetę...
Visgi, M. Kalniečio teigimu, dažniausiai nuo V. Romanovo keistenybių kentėdavo ne žaidėjai, o treneriai. Žaidėjams, ir net jų žmonoms, priešingai – oligarchas dažnu atveju sudarydavo šiltnamio sąlygas. O ir premijų krepšininkai kartais sulaukdavo net ir tuomet, kai pralaimėdavo!
„Jei laimėdavome prieš „Vilniaus rytą“, tuomet važiuodavau Kaune į jo ofisą, ir jis man duodavo didelį čimodaną su cash‘u (liet. grynaisiais pinigais). Tada pasiimu jo apsauginį, jis mane lydi iki arenos, ir tuomet aš visiems padalinu. Visi laimingi“, – pasakos M. Kalnietis.
Laidoje prisiminsime ir sužinosime ir dar daugiau įdomių detalių. Pavyzdžiui, kodėl M. Kalnietis, nors V. Romanovas jį mėgo, vis dėlto buvo priverstas palikti „Žalgirį“ 2012 metais? Kas nutiko, kad itin svarbių rungtynių metu žaidėjai kartą turėjo patys sau tapti treneriais? Ką iš V. Romanovo valdymo atsimena S. Mikoliūnas, tuomet žaidęs Škotijoje jam priklausiusiame futbolo klube?
Tiesa, V. Romanovas – ne vienintelis, kurį tiek rimtai, tiek ir su humoru aptars pašnekovai. Kodėl Vilma Venslovaitienė vadina save V. Romanovo mokine, ir ką apie ją galvoja M. Kalnietis? Kas G. Vainauską paskatino į teismą paduoti patį Arvydą Sabonį? Galiausiai, kokia yra pagrindinė Gediminui Žiemeliui priklausiusio „Wolves“ klubo žlugimo priežastis?
Visa tai ir dar daugiau – jau šį vakarą.