Rimas Kurtinaitis dar neturėjo naujienų apie Roko Jokubaičio traumą, aptarė rizikingą planą prieš Lauri Markkaneną
Rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Lietuvos rinktinė Europos čempionate įsirašė trečiąją pergalę, kai Tamperėje 81:78 pranoko grupės šeimininkus – suomius.
Visgi, tokią pergalę aptemdė ketvirtajame kėlinyje patirta Roko Jokubaičio trauma. Rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis, kalbėdamas su žurnalistais, dar neturėjo naujos informacijos dėl krepšininko būkles.
„Nesu gydytojas, bet iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo nenutiko. Nežinau, kaip bus toliau, nenoriu spėlioti. Tikimės geriausio, bet bus matyti“, – kalbėjo strategas.
Europos čempionatas: Suomija – Lietuva (09.01) 131 nuotr.
– Ar R. Jokubaitis susižeidė kelį?
– Taip.
– Raiščiai?
– Nežinau, nesu gydytojas. Galiu pasakyti, kaip apsiginti prieš pikenrolą, bet negaliu pasakyti, kaip gydyti.
– Papasakokite, kas lėmė pergalę?
– Tai jūsų noriu paklausti, ką matėte?
– Mes jus čia pasistatome, kad jūs papasakotumėte.
– Aš galiu papasakoti, paskui pažiūriu podkastus, o jūs ten savaip išdėliojate. Būčiau pasakęs, kad ginsimės su Margiriu Normantu prieš Lauri Markkaneną, ką būtumėte sakę?
– Rizikinga.
– Taip, rizikinga, tai padarėme šiandien. Tai nestandartinis pasirinkimas, kuris suveikė. Krepšinyje aš 60 metų, truputį išmokau.
– Ar matėte panašių pavyzdžių prieš L. Markkaneną?
– Nebuvome matę, bet mačiau, kaip naudojama „box and one“ gynyba, kai keturi stovi aikšte, vienas vaikosi. Tą patį naudojome su Draženu Petrovičiumi, kurį dengdavo Gintaras Krapikas, bet jį perimus, keturi stovėdavome aikšte. To nedarėme, gynėmės penkiese, dėl to mums nelabai tiko Jonas Valančiūnas. Dėl to, kai Markkanenas sėsdavo, Joną įsileisdavome ir per jį bandėme užpulti. Galvoju, pasisekė neblogai. Vieną keitimą padarėme, kai Jonui nepavyko pataikyti iš po krepšio ir gavome tritaškį greitame puolime. O šiaip viskas suveikė puikiai. Pergalei to užteko, tas gerai.
– Kada sužinojote, kad T. Sedekerskis galės žaisti?
– Kai perskaičiau, kad nežais.
– Bet P. Malašauskas prieš rungtynes pats patvirtino tai.
– Jūs pirma parašote, o tada klausiate, kada sužinojau. Tai ateikite, manęs paklauskite, pasakysime. Jis buvo pasiruošęs žaisti, iš ryto žinojome, kad Tadas žais ir perskaitėme, kad nežais. Viskas su juo gerai, nors koją pasisuko. Jis vyras, komandai reikėjo ir jis žaidė per skausmą. Garbė jam ir šlovė, žaidė jis neblogai.
– Čia buvo dūmų uždanga iš jūsų asistento?
– Nežinau. Aš dažnai pasiskaitau tokių dalykų... Pamenate, sakiau, kad kaime vyras sužino... Neturiu ką pratęsti. Aš kalbu atvirai, plačiai, duodu jums terpės, gal kartais per daug. Gink Dieve nemokau, bet jūs paklauskite, pasakysiu sąžiningai.
– Sakėte, kad paskaitęs susidarėme vaizdą apie suomių planą.
– Taip, susidariau vaizdą, kad kai pradeda garsiai rėkauti, kaip čia gerai bus ir kaip mes laimėsime, paprastai, taip žmonės daro iš baimės. Vienas pasakė, kad laukių iššūkio, aš tą darysiu ar aną. Meilė, sėkmė ir pinigai labai myli tylą. Noriu kalbėti apie krepšinį ne tik su žurnalistais, bet ir su platesne auditorija.
– Jeigu būtumėte mokytojas, kokį pažymį parašytumėte M. Blaževičiui?
– Marekas žaidė puikiai, bet jam dar reikia išmokti porą dalykų, su kuriais jis būtų superinis žaidėjas. Šiek tiek reikia jėgos, aštrumo ir greičio, sukantis po krepšiu. Jis vienas geriausiai mūsų besiginančių žaidėjų. Labai gaila, kad „Žalgiriui“ pasirašius sutartį su juo, išvyko Jasikevičius. Galėjo padaryti didelį šuolį jo komandoje.
– Kiek smagu, kad po R. Jokubaičio traumos komanda nesubyrėjo?
– Mes žaidžiame visa komanda. Man visiškai nesvarbu, kas kiek įmes taškų, visi turi atlikti savo vaidmenis. Visi žino savo atsakomybes, o tie taškai – susirenka. Visi, kas buvo aikštelėje, pelnė taškus. Jeigu Rokas negalės žaisti, tai yra didžiausia mūsų netektis, nes viskas sukosi apie Valančiūną ir Jokubaitį. Dabar turėsime truputėlį problemų, bet, manau, jas išspręsime. Dabar geras šansas mūsų gynėjams Arnui, Margiriui, Ignui. Kalbant apie kito etapo komandas, ten jau ateina superinės klasės komandos. Nežinau, ar mums užteks meistriškumo, bet kovingumą bandysime išgauti.
– Treneri, kaip M. Normantas reagavo, kad teks gintis prieš L.Markkaneną?
– Niekaip nereagavo. Jis yra kareivis ir kaip mes pasakome, taip jie ir daro. Labai puiki komanda ir galvoju, kad tai yra mūsų stiprybė.Tai ką treneriai sugalvojame, pabandome jiems išaiškinti, kad jie irgi suprastų, apie ką bus kalba. Visi prieš Marrkaneną naudoja aukštaūgius, nes jis didelis. Mes apskaičiavome, kad jis yra pavojingas, kuomet atsiravo kamuolį per visą aikštę. Tam mums reikia mažo žaidėjo, kad taikytų spaudimą, o po krepšiu Normantas puikiai susitvarkė. Marrkanenas nėra tiek stiprus. Jis įmetė pora savo metimų, bet jį nuo 40 taškų numušėme iki 19. Manau, kad Normantas atliko „superinį“ darbą. Neimu puolimo, bet gynyboje jis sudirbo, kaip norėjome. Negalime sustabdyti jo 100 proc., bet tiek, kiek pavyko, mums užteko pergalei.
– Kaip sekėsi pokalbis su prezidentu?
– Pasveikino mus, pasidžiaugė ir išėjo. Nelabai ir kalbėjome, jis pasakė savo žinutę, sušukome „Už Lietuvą“ ir išsiskirstėme.
