Aurimas Budraitis: Venslovaitienė. Čeburinas. Stadionas. Pažaiskime sąmokslo teoriją

Gražų šeštadienio vakarą, dukart suskambus telefonui, jame radau identišką žinutę: tuštinama „Žalgirio“ kasa. Įdomus gandas? Įdomus. Ar tai tiesa? Tikrai nežinau. Ir iš kur galiu žinoti, jei to, tikėtina, nežino net „Žalgirio“ valdybos nariai. Vilma „aš esu Žalgiris“ Venslovaitienė garsiausiame Lietuvos futbolo klube iš mokesčių mokėtojų pinigų susisuko sau tokį lizdelį, kad prie jo prieiti niekas negali. Priminsiu, kad tą šeštadienį naujajam „Žalgirio“ direktoriui Mindaugui Kasperūnui V. Venslovaitienė įgaliojimų dar nebuvo perdavusi. Be abejo, labai paprasta manipuliuoti savaitgaliu ir kitais dalykais, bet nuojauta kužda, kad dokumentai ne dėl to dar nebuvo pasiekę naujojo direktoriaus. Ta pati nuojauta kužda, kad ilgametė vadovė paprasčiausiai bijo išorinio AUDITO arba kasa iš tikrųjų yra tuštinama.

Žmonės rašo, kad Vladimiro „igrali chorošo“ Čeburino alga pastaruoju metu pakelta daugiau nei vieną kartą. Ar žmonės rašo tiesą? Vėlgi, patikrinti sudėtinga, nes ši informacija nepasiekiama net klubo valdybos nariams. Sakysite, kad demokratinėje Europos sąjungos šalyje tai neįmanoma? Patikėkite, įmanoma. Ar V. Venslovaitienė gali tuo naudotis? Šioje istorijoje pamatėme, kiek daug ji gali.

O dabar pažaiskime sąmokslo teoriją..

Dar visai neseniai V. Venslovaitienė viešai pareiškė, kad valdybos pritarimo jai nereikėjo tam, kad ji metų pradžioje pratęstų sutartį su savo sugyventiniu V. Čeburinu. Tad kas jai gali/ galėjo sukliudyti tą padaryti dar kartą? Atbuline data. Pavyzdžiui, su dar didesniu atlyginimu iki 2030-ųjų. Sakysite, kad kontraktas turi būti registruotas federacijoje. Būsite teisūs. Tačiau tol, kol galioja senoji sutartis, tol skubėti su naująja nėra jokio reikalo ir jokios būtinybės.

Jei V. Venslovaitienės įgaliotas advokatas Povilas Gruodis dar penktadienio vakarą būtų perdavęs (tai, ką privalėjo padaryti) dokumentus M. Kasperūnui, V. Čeburinas jau būtų atleistas ir sekmadienio vakarą rungtynėse su „Hegelmann“ komandai būtų vadovavęs naujas strategas. „Žalgirio“ fanai prašo į klubą sugrąžinti Mindaugą Čepą.

Ar tokia sąjunga reali? Laikas parodys. Bet net jei Mindaugas negrįžtų į klubą, prie kurio išgyvenimo stipriai prisidėjo, V. Čeburino klube vis tiek neliktų. Ir kompensaciją naujajam direktoriui tokiu atveju reiktų mokėti ne iki šių metų pabaigos, o iki 2030-ųjų.

Sakysite, V. Venslovaitienė tokiam poelgiui nesiryžtų? Galbūt. Palikime tai jos sąžinės reikalui. Tačiau ko tikrai nesinorėtų palikti – tai stadiono reikalų. Dar kol „Žalgirio“ sirgaliai džiaugėsi įsigytais namais, man žmonės nuolat kartojo: Nacionalinis stadionas – amžiaus afera, Liepkalnio stadionas – metų afera.

Galite patikėti, kad NIEKAS, įskaitant „Žalgirio“ valdybą, nežino, kokiomis sąlygomis klubas ten žaidžia ar treniruojasi. Niekas nežino, kokiomis sąlygomis ten žaidžia moterų komanda, vaikų komandos ir t.t., ir pan. Panašu, į pinigų plovyklą?

Nieko neteigiu, nes nežinau. Bet ar atkreipėte dėmesį, kad „Žalgiryje“ neliko pinigų žaidėjams, būtent, tuomet, kai iš LFF buvo įsigytas stadionas? Įsigytas, beje, net ne už „Žalgirio“, o už Olego Radionovo pinigus, kuris ir toliau besąlygiškai palaiko V. Venslovaitinę ir, būtent, jis buvo tas žmogus, kuris praėjusį penktadienį balsavo prieš M. Kasperūną.

Jei niekas nepasikeis, šį pirmadienį Vilniaus meras Valdas Benkunskas turėtų pasirodyti su dar vienu pranešimu apie „Žalgirį“. Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad tame pranešime bus REIKALAVIMAS atlikti išorinį auditą ir visiems parodyti, kad V. Venslovaitienės meilė „Žalgiriui“ buvo paprasčiausia meilė iš išskaičiavimo.