A.Kučys: „Vasarį jau turėčiau būti grįžęs“

Šių metų pradžioje itin sunkią traumą patyręs Lietuvos rinktinės puolėjas Armandas Kučys po truputį grįžta į aikštę. Apie reabilitacijos procesą, kasdienes procedūras, pirmuosius testus po operacijos bei apie tai, kaip sunku stebėti komandą iš šalies, Armandas pasakojo tinklalaidėje FutbolasLT.

Kur mes dabar, Armandai, Jus užtikome? Nuo ko atitraukėme, kokios čia procedūros ar testai?

Tiesiog buvo kojos jėgos patikrinimo testai. Apie juos tik vakar sužinojau. Pasidariau testus, o dabar laukia procedūros.

Tie testai parodė ką nors? Koks rezultatas, kaip pats jautiesi?

Tai reguliarūs testavimai, jie vyksta nuolat – kas mėnesį ar kas tam tikrą laiką. Patikrina kojos raumenų jėgą: ar labai skiriasi sveikos ir traumuotos kojos pajėgumas. Rezultatų dar neturiu, bet daktarai sakė, kad viskas neblogai, skirtumai nedideli. Reikia tik stiprinti ir pakelti raumenų tonusą, nes didelių problemų nėra.

Buvo vaizdai, kai tu iškart po operacijos, vos kitą dieną, pradėjai dirbti su koja. Tai turbūt dėl to dabar ir viskas juda į priekį?

Taip, Italijoje po operacijos mane labai stipriai stūmė į priekį. Liepė daryti pratimus net per skausmą. Jie žino, kad taip koja greičiau gis. Viską dariau – kad greičiau išsitiestų, kad procesas neužstrigtų. Po operacijos dvi savaites dirbau ten, o grįžęs – tą patį. Nieko lengvo nėra, tai sunkus darbas.

Kokiam dabar esi etape? Jau pamiršti ramentai, įtvarai, vaikštai be problemų. Ką gali daryti iš sporto?Ramentų išvis nebuvau gavęs, tik įtvarą, kad kelias „nevaikščiotų“. Net Slovėnijoje buvo nustebę, kad jų nedavė, bet tokia italų metodika. Dabar jau senokai pradėjau bėgioti, dariau ir bėgimo testą. Viskas po truputį juda į priekį, norėtųsi greičiau, bet šita trauma – ilgas procesas. Džiugina, kad jaučiu vis didesnį stabilumą ant tos kojos.

Kas laukia toliau? Kada bus krypties keitimo bėgimai, darbas su kamuoliu?

26-ą šio mėnesio dieną važiuosiu į Italiją pas daktarą, ten bus sudėlioti tolesni planai. Planas yra, bet jei kažko neatitinki, grįžti prie ankstesnio etapo ir stiprini koją. Viskas vyksta po truputį – krypties keitimas, kamuolio įvedimas. Norėtųsi greičiau, bet negalima skubėti.

Edgaras Jankauskas linkėjo neskubėti ir grįžti pilnai atsistačius. Ar pats jauti, kad kūnas per reabilitaciją keičiasi?

Taip, faktas. Daug daugiau dėmesio skiriu visam kūnui, kad grįžčiau stipresnis. Norisi, kad nepasikartotų ši ar kitos traumos. Nėra lengva – norėtųsi didesnio raumenyno greičiau, bet viskam reikia laiko. Rezultatai dar neįspūdingi, bet po truputį matosi progresas.

Kaip dažnai seki „Celje“ rungtynes? Komanda juk kovoja dėl vietos Europoje.

Stebiu beveik kiekvienas rungtynes. Sunku žiūrėti iš šono, bet tokia realybė. Smagu, kad komandai sekasi. Norėjome Europos lygos grupių, bet nepavyko – skaudžiai pralaimėjome Kiprui. Dabar tikslas bent jau Konferencijų lygoje. Laimėjome prieš „Lugano“ 5:0, tai viena koja jau kitame etape, bet laukia sunkūs varžovai. Futbolą stebiu, kartais skaudu, bet dabar mintyse esu susikoncentravęs į save ir savo sugrįžimą.

Kada realiai planuoji sugrįžti į aikštę?

Sunku prognozuoti. Dažniausiai sako – 9–12 mėnesių. Mano noras buvo dar iki Naujųjų, bet neverta skubėti – vis tiek bus sezono pertrauka. Vasarį jau turėčiau būti grįžęs.

Viso pokalbio klausykte čia: