Prie Baltųjų rūmų kovoti norintis Michaelas Chandleris įvertino Ilia Topuria: „Nemanau, kad jis artimiausiu metu pralaimės“

 Lengvo svorio kategorija UFC pastaraisiais metais patyrė reikšmingų pokyčių, kadangi keli pagrindiniai pasitraukė iš kovos dėl titulo. Nors kai kurie veteranai, tokie kaip Michaelas Chandleris, dabar yra toliau nuo titulo nei anksčiau, jie išlieka svarbia figūra šiame divizione.

Nuo paskutinės M. Chandlerio kovos UFC, kai balandį trečiajame raunde pralaimėjo Paddy Pimblettui, šiame divizione atsirado naujas čempionas – Ilia Topuria. Be pralaimėjimų žengiantis I. Topuria anksčiau turėjo puslengvio svorio titulą, o pakilęs į aukštesnę kategoriją nesunkiai susitvarkė su senu M. Chandlerio varžovu Charlesu Oliveira, kurį birželį „UFC 317“ turnyre nokautavo jau pirmajame raunde.

17 pergalių be pralaimėjimų turintis I. Topuria sulaukė daugybės pagyrų už savo pasiekimus, o pirmadienį laidoje „The Ariel Helwani Show“ kalbėjęs M. Chandleris sutiko, kad I. Topuria nusipelno būti laikomas pirmuoju kovotoju absoliučios svorio kategorijos reitinge.

„Šiuo metu jis gali būti įspūdingiausias mišrių kovos menų atletas pasaulyje ir net su didele persvara, – sakė M. Chandleris. – Jo gebėjimas valdyti ir kontroliuoti atstumą, taip pat tiksliai žinoti, kada paleisti smūgius, kurie, beje, nėra labai įmantrūs, ir būtent tai man labiausiai patinka.

Man patinka, kad I. Topuria laimi titulus ir dominuoja prieš varžovus remdamasis elementaria technika. Geras smūgis pirmąja ranka, stiprus dešinės rankos smūgis iš viršaus, po jo – kairės rankos kablys, kelios kojų spyrio kombinacijos, geras atstumo jausmas ir, svarbiausia, kantrybė. Gebėjimas jaustis patogiai narve ir tiksliai žinoti, kada mesti smūgius ar jų kombinacijas. Jis tikrai įspūdingas. Nemanau, kad jis artimiausiu metu pralaimės.“

39-erių M. Chandleris nuo debiuto „UFC 2021“ metų pradžioje, kai nokautavo Daną Hookerį, susikovė su daugybe stipriausių lengvo svorio kovotojų. Stebėdamas I. Topurią, kuris iki šiol nepralaimėjo, M. Chandleris sunkiai įsivaizduoja, kas galėtų jį nuversti. Vis dėlto, jei tektų rinktis vieną vardą, tai būtų jo buvęs varžovas.

„Kalbant apie taktiką, senasis Justinas Gaethje turbūt išeitų ir būtų greitai numuštas, nes įbėgtų į vieną iš stiprių smūgių, – sakė M. Chandleris. – Dabar jis tai šiek tiek pataisė. Paddy laikysis atokiau, nes, nepaisant didelių kalbų, jis vis tiek jaus pagarbą ir baimę dėl smūgio galios. Tuomet yra Armanas Carukijanas – be abejonės geriausias imtynininkas iš visų.

Geriausia galimybė jį įveikti? Vis tiek sakyčiau, kad J. Gaethje, nes visa jo karjera yra įspūdinga, jis patobulėjo ir dabar kovoja labiau taktiškai.“

Kol kas M. Chandleris kartu su visais stebės, kaip klostysis situacija dėl lengvo svorio ktegorijos titulo. Buvęs triskart „Bellator“ čempionas likusiais 2025 metais neplanuoja kovoti, tačiau turi svajonių scenarijų ateičiai.

Tvirtai savo šalį mylintis amerikietis taikosi į galimą „White House“ turnyrą Vašingtone 2026 metų liepos 4-ąją.

„Tai ta kova, kurios noriu, bet kiekvienas UFC kovotojas jos nori, – sakė M. Chandleris. – Suprantu, kad tiek aš, tiek visi kiti medžioja tą turnyrą. Turime Joną Jonesą, grįžtantį iš pensijos ir įeinantį į testavimo programą. Tada Conoras McGregoras iškart po to pranešimo sugrįžta į testavimo programą, todėl visi to nori. Tai yra viršūnė.

Ar tai bus mano kita kova? Nežinau, bet tikrai noriu būti tame turnyre. Kalbėjau su UFC apie tai. Jie žino, kad noriu atnešti raudonai baltą mėlyną vėliavą į narvą Baltųjų rūmų vejoje. Tai būtų svajonės išsipildymas. Varžovas dar neaiškus. Pamatysime.“

Nepaisant dviejų skaudžių pralaimėjimų Ch. Oliveirai ir P. Pimblettui, dvikova su C. McGregoru išlieka logiškas kitas žingsnis M. Chandleriui po jų audringos istorijos nuo 2023 iki 2024 metų. Žinoma, tai priklausytų nuo to, ar 37-erių C. McGregoras sugrįš į UFC išsprendęs teisinius klausimus už narvo ribų.

M. Chandleris vis dar laiko C. McGregorą svajonių varžovu, tačiau daug vilčių nededa.

„Nesureikšminu to per daug, – apie kovos perkėlimą sakė M. Chandleris. – Pastaruosius porą metų buvo daug to paties – tas mūsų „The Ultimate Fighter 31“ sezonas, tada birželio 29-osios kovos atšaukimas. Apie tai daug negalvoju. Žinau, kad noriu kovoti prie Baltųjų rūmų. Norėčiau kovoti su Conoru. Tai tikrai būtų platforma, kuri galbūt padėtų Conorui susikoncentruoti ir sugrįžti į narvą. Bet tai gali būti ir bet kuris kitas amerikietis.

Kas žino. Jei esate lažybininkas, vis dar sakyčiau, kad neverta statyti už tai. Bet statykite viską už tai, kad Chandleri pamatysite Baltųjų rūmų turnyre.“

Kaip priminė pats M. Chandleris, jis ir C. McGregoras atrodė yra arti kovos, kai buvo oficialiai priskirti „UFC 303“ turnyrui. Deja, M. Chandleriui kova žlugo, kai C. McGregoras likus dviem savaitėms patyrė kojos piršto lūžį, o juos pakeitė pussunkio svorio kategorijos kovotojai Alexas Pereira ir Jiri Prochazka.

Net ir dabar, nepaisant abejonių dėl traumos rimtumo, M. Chandleris netiki, kad tai buvo specialiai sugalvotas triukas.

„Mano protas sunkiai priima mintį, kad kažkas darytų viską žinodamas, jog ketina atsisakyti kovos, – sakė M. Chandleris. – Kita vertus, ar žmonės nesugeba tokių dalykų? Ne. Žmonės yra patys blogiausi. Jie daro beprotiškus dalykus.

Manau, jis tikrai ketino kovoti. Sulaužytas mažasis kojos pirštas? Nežinau. Aš būčiau ėjęs į kovą, bet esu kitoks nei daugelis. Per 15–16 metų ir virš 30 kovų dar niekada nesu pasitraukęs iš kovos ir niekada nesu viršijęs svorio limito. Tai tiesiog mano darbas.“