Dėl vietos Prancūzijos rinktinės dvyliktuke kovojantis Sylvainas Francisco įvertino savo sezonus Eurolygoje: „Tai buvo svarbūs metai, kai galėjau pasakyti, kad moku vadovauti komandai“

 Į Prancūzijos rinktinės kandidatų sąrašą Europos čempionatui vėl įtrauktas Kauno „Žalgirio“ lyderis Sylvainas Francisco buvo įsitikinęs, kad sugrįš į nacionalinę komandą, ypatingai po asmeniškai gana sėkmingo sezono Eurolygoje.

Pirmadienį prancūzai žais draugiškas rungtynes su Juodkalnija, o prieš būsimą mačą „L’Équipe“ interviu davęs S. Francisco prakalbo apie nusivylimą, kuomet nebuvo pakviestas nei į 2024 m. olimpines žaidynes, nei į 2025 m. vasario atrankos langą.

S. Francisco už Prancūzijos rinktinę yra sužaidęs 20 rungtynių, tačiau joje nerungtyniavo nuo 2024 m. vasario.

„Tai yra dalykas, kurio aš negaliu kontroliuoti. Žinoma, buvau nusivylęs, kai nebuvau pakviestas, bet paleidau tą jausmą ir susitelkiau į save. Žinojau, kad grįšiu, sakiau sau: „Gerai, reikia tiesiog palaukti“, ir sugrįžti šią vasarą, į šią išankstinę sudėtį – tai nuostabu, tai nėra savaime suprantama. Visada sunku, kai matai, koks aukštas žaidėjų lygis“, – sakė S. Francisco.

– Ar jaučiate revanšo troškimą?

– Visiškai ne. Svarbiausia yra dirbti, tobulinti tam tikras savo žaidimo situacijas, o paskui Europos čempionate – iškovoti aukso medalį, pasirodyti geriau nei pasaulio čempionate (Prancūzija krito jau po pirmojo etapo, – aut. past.). Tai naujas iššūkis ir visi esame tam nusiteikę.

– Šį sezoną jums buvo patikėtas pagrindinio įžaidėjo vaidmuo Eurolygos klube. Kaip tai padėjo jums tobulėti?

– Žinoma, tai buvo visai kas kita nei pasaulio čempionate 2023 m., kurio metu situacija nebuvo gera, nebuvo ir gero ryšio su komandos draugais. Net pasiruošimo metu daug nežaidžiau, todėl kai Nando De Colo gavo antrąją techninę pražangą prieš Latviją (Prancūzija pralaimėjo 86:88) ir buvau staiga mestas į aikštę – tai buvo labai sudėtinga. Nežinai, ką daryti, kaip žaisti. Bet nuo to laiko du pastarieji sezonai padėjo man subręsti – tiek Miuncheno „Bayern“ klube, tiek Kauno „Žalgiryje“. Tai buvo svarbūs metai, kai galėjau pasakyti: „Moku vadovauti komandai.“ Rinktinėje visi yra geri, tad tenka daryti mažiau dalykų, bet jie turi būti atlikti daug tiksliau.

– Ar kartais dar pagalvojate apie tą metimą prieš Latviją pasaulio čempionate, kuris galėjo išgelbėti Prancūziją (nesėkmingas tritaškis paskutinę sekundę, – aut. past.)?

– Apgalvojau jį, bet paskui padėjau tai į šalį. Tai yra krepšinis, tai taip pat pamoka. Pasakiau sau: „Daugiau niekada negaliu pramesti lemiamo metimo.“ Tai mane labiau užgrūdina, nei palaužia. Esu patyręs gyvenime tokių momentų, kai sakiau sau: „Šitas dalykas manęs nesunaikins.“

– Varžotės su dar trimis įžaidėjais (Matthew Strazeliu, Theo Maledonu ir Franku Ntilikina) dėl vietos galutiniame dvyliktuke. Kaip sekasi kartu sugyventi?

– Pirmą kartą matau taip susitelkusius vyrukus – visi kartu, visi juokaujame. Žinau, kad aikštėje viskas kitaip – tada ateina metas parodyti, kad nori užsitikrinti vietą. Lygis – neįtikėtinas.

– Ką naujajai komandai duoda rinktinės strategas Fredericas Fauthoux?

– Manau, kad jis puikiai tinka naujai kartai. Įveda daug žaidimo be kamuolio, daug situacijų, kuriose galime žaisti vienas prieš vieną. Akcentuoja labai daug aspektų – deriniai gerai išdėstyti, jis nori, kad žaistume greitą krepšinį, greitas atakas. Esame atletiška komanda, galime būti labai pavojingi tokiose situacijose. Žinojau, kad jis taps vyr. treneriu – jis vienas iš tų, kurie tikrai gali kažką duoti Prancūzijos rinktinei. Jau dirbau su juo Paryžiaus „Metropolitans 92“ klube (2017–2018 m.), bet dabar jo žaidimo vizija labai išsiplėtusi. Jis dar konkurencingesnis, turi stiprų charakterį, bet mums to ir reikia – trenerio, kuris tau pasakytų: „Ne, turi daryti taip.“ Šiuo metu jis ramus, bet per rungtynes – tai jau visai kas kita (šypsosi, – aut. past.).