Lošimų reklamos ribojimai: kai teisinis neaiškumas tampa grėsme sportui ir reputacijai

 Griežtėjant lošimų reklamos ribojimams, kyla ne tik teisės taikymo, bet ir pačios reguliavimo logikos klausimas. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioję Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai Lietuvoje tapo vienais griežčiausių Europoje – reklamos draudimas išplėstas taip plačiai, kad paveikė ne tik lošimų rinkos dalyvius, bet ir sporto klubus, žiniasklaidą, renginių organizatorius bei komunikacijos industriją. Nors valstybės tikslas – apsaugoti gyventojus nuo lošimo žalos – yra suprantamas, akivaizdu, kad trūksta aiškios ir vieningos reguliacinės pozicijos, ką konkrečiai reiškia „draudžiama reklama“. Šį teisinį vakumą, deja, užpildo ne teisės aiškinimas, o grasinamo pobūdžio vieši laiškai.

LKL atvejis – įtampos indikatorius visai sistemai

Viešojoje erdvėje nuskambėjęs Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) kreipimasis į Lietuvos krepšinio lygą (LKL), kuriame užsimenama apie galimą lošimų reklamos pažeidimą ir net apie galimus veiksmus teisme, kelia rimtų klausimų ne tik dėl formos, bet ir dėl turinio. „Tai pirmas kartas, kai verslui ar sportui siunčiamas laiškas skamba ne kaip aiškinimas, o kaip ultimatumas. Ir tai ypač problemiška, kai nėra pakankamai išaiškintų teisinių gairių“, – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys, atstovaujantis ir Jonavos „CBet“ komandai.

Tarnyba sako viena – daro kita

Lošimų priežiūros tarnyba savo oficialioje svetainėje teigia, kad siekia padėti verslui suprasti naujus reikalavimus ir laikytis įstatymų. Tačiau realybėje ši pozicija ne visada atitinka veiksmus – laiškai sporto organizacijoms formuluojami griežtu, bauginančiu tonu, remiantis neaiškiais kriterijais ir be aiškių metodinių gairių. „Kai priežiūros institucija imasi griežtų veiksmų, būtina įsitikinti, kad ji pati turi pakankamai teisinės kompetencijos ir aiškių taisyklių“, – tęsia E. Langys. Priešingu atveju, pasak advokato, kyla pavojus, kad baudžiama ne už faktinį pažeidimą, o už interpretaciją. O tai – neteisinės valstybės požymis.

Kur baigiasi įstatymas, prasideda interpretacijos

Advokato teigimu, šiuo metu tenka analizuoti lošimų reklamos santykį su rėmimo sutartimis, sportinės aprangos dizainu, partnerių logotipų naudojimu, net LED lentose rodomais neutraliais prekiniais ženklais.

„Įstatymas kalba apie reklamą, bet kai institucija traktuoja kaip reklamą viską, kas susiję su lošimų verslu – net partnerių pavadinimą ant marškinėlių – tai tampa rizika visam sporto sektoriui. Ir pirmiausia – teisinei logikai“, – pažymi E. Langys.

Be to, niekur įstatyme nenumatyta, kad būtų draudžiama naudoti lošimo organizatoriaus pavadinimą. Tačiau dėl pačios normos neapibrėžtumo institucija ne kviečia į dialogą dėl galimų koregavimų, o imasi vienašališkų, dažnai perteklinių išaiškinimų, remdamasi prielaidomis, o ne teisine argumentacija.

Rekomendacijos – po fakto, atsakomybė – bet kada

AVOCAD vyresnioji teisininkė Karolina Briliūtė, dirbanti su lošimų teisiniu reguliavimu, pažymi, kad Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai įsigaliojo be jokio pereinamojo laikotarpio. Pasak jos, LPT neužsiėmė aktyviomis, o svarbiausia – efektyviomis viešinimo priemonėmis, kurios būtų leidusios įmonėms, sporto klubams ar kitiems subjektams pasiruošti pokyčiams, adaptuoti savo komunikaciją, reklamas ar vidinius procesus.

„Prieš įsigaliojant įstatymui nebuvo jokių aiškių rekomendacijų, kaip koreguotis. Dabar, jau po fakto, institucija pradeda teikti gaires, ką reikėjo daryti. Ir viskas priklauso tik nuo pačios tarnybos – ar bausti po savaitės, ar po pusmečio“, – teigia K. Briliūtė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad LPT svetainėje pateikiamos rekomendacijos dažnai neatitinka paties įstatymo formuluočių: „vienaip skaitome teisės normą, kitaip ją aiškina institucija. Tokia situacija neišvengiamai programuoja teisminius ginčus.“

Anot teisininkės, Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai suformuluoti painiai ir sunkiai suprantamai net profesionalams. „Tai – teisėkūros institucijų atsakomybė. Tačiau LPT turėtų padėti aiškinti šias normas, o ne interpretuoti jas taip, kaip patogu pačiai tarnybai. Šiandien galima pagrįstai teigti: galutinius atsakymus dėl šių normų pateiks tik teismai“, – sako AVOCAD teisininkė.

Verslui – atsakomybė net už tai, kas teisėta

Advokatas E. Langys atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu sporto klubams, renginių organizatoriams, žiniasklaidai, reklamos ir medijų agentūroms būtina atlikti visų savo komunikacijos priemonių auditą:

• įvertinti sutarčių formuluotes su lošimų verslu;
• persvarstyti rėmimo strategijas, ypač vizualinę komunikaciją;
• dokumentuoti kiekvieną sprendimą, kuriuo siekiama laikytis teisės aktų.

„Net jei darai viską teisingai, bet negali to pagrįsti – tai gali būti traktuojama kaip pažeidimas. O tai jau nesaugi zona bet kuriam verslui“, – sako E. Langys.

Teisė turi būti nuspėjama, o ne represinė

Nauji įstatymai sukuria iššūkių, tačiau dar daugiau jų kyla dėl neapibrėžtumo ir nenuoseklaus taikymo. Kai valstybės institucijos renkasi komunikacijos stilių, panašų į baudžiamąją prevenciją, bet nesuteikia aiškių gairių, tokia praktika silpnina pasitikėjimą pačia teise. „Mes visi turime vieną tikslą – atsakingą ir sąžiningą lošimų rinką. Tačiau pasiekti tai galime tik per dialogą, aiškias taisykles ir konstruktyvų bendradarbiavimą, o ne per spaudimą ir išankstines prielaidas“, – reziumuoja E. Langys.

Šiandien svarbiausias klausimas nėra adresuotas sporto klubams ar verslui. Jis skirtas pačiai reguliavimo institucijai: ar prieš reikšdama grasinimus, LPT pati geba atsakingai ir aiškiai teisiškai pagrįsti savo pozicijas?

„Jei atsakymo į šį klausimą nėra, tai rodo ne verslo, o reguliavimo problemą. Ir kol ši problema nebus išspręsta, grėsmių rizika liks ne verslo pusėje – ji išliks sistemoje, kuri turėtų saugoti, bet šiandien nejučia pati kuria neapibrėžtumo atmosferą“, – sako Egidijus Langys.