Žaliai baltas Vilnius: „Girdėti legendinės Lietuvos komandos spaudos konferencijas okupantų kalba atsibodo iki gyvo kaulo“

Per rungtynes su Telšių „Džiugu“ banerį iškėlę „Komanda be veido – vadovai be gėdos“ „Žaliai balto Vilniaus“ sirgaliai vos po keliolikos valandų facebook platformoje tėškė dar vieną antausį. Šįkart treneriui. Kalba neredaguota:

ČeburinOUT sakom tiesiai ir šviesiai. Treneris TIKRAI išnaudojo visus savo kreditus. Lygoje dalinamės 5-6 vietomis. Iki europiniu vietu skiria 9 taškai. Iki pirmos vietos skiria 15 taškų. Be to varžovai dar nesužaidė savo rungtynių, tai šie skaičiai gali tik blogėti. Taurė - jau seniai pamiršta. ČL atrankos pirmame etape patirtas fiasko, kai beviltiškai pralaimėtos atsakomosios rungtynės Maltos komandai. Taip taip, ne Malmo, o Maltos komandai. Rungtynės, kuriose net nebuvom verti žaisti pratęsimą ar mušti baudinius. Akivaizdu, jog Malta turėjo begalę gerų progų uždaryti seriją gerokai anksčiau.

Ir būtent šios rungtynės parodė, šio trenerio metodų „veiksnumą“. Namuose laimi 2:0, o po savaitės komanda su tais pačiais žaidėjais nesugeba atlikti smūgio į vartų plotą. Priešininkų komandos treneris padarė tokius namų darbus, kad mūsų žaidėjams atlikti 2-3 sėkmingus perdavimus tapo itin komplikuota.

Būtų galima sakyti, jog pasitaiko visokių sezonų, tačiau visai neseniai turėjome 2023 sezoną, kai šitas treneris PRAPYLĖ VISKĄ vietiniam fronte, o Europos atrankas užbaigė 4 gėdingais pralaimėjimais. Taigi šio sezono istorija jau kažkur matyta.

Įprastai Žalgiriui, žaidėjams, treneriui yra keliami tik aukščiausi tikslai, t.y. laimėti ALygą, taurę, super taurę ir patekti į grupių etapą Europoje. Šiam specialistui per 5 metus šiuos tikslus pilnai įgyvendinti pavyko tik KARTĄ.

Paskutiniu metu vaizdas toks, jog reikalavimai yra gerokai nukritę. Taip, treneris 3 kartus laimėjo lygą, vieną taurę ir porą supertaurių. Bet vien praeities pergalėmis negalima gyventi. Kasmet turime siekti aukščiausių rezultatų, taigi argumentai apie praeitį nebeturėtų būti naudojami.

Kalbėdami apie atsakomybės prisiėmimą, neturėtume pamiršti, jog treneris dalyvavo ir komandos komplektacijoje. Tokiu būdu, dalis kaltės už esamą žaidėjų selekciją eina jam. Jeigu 36 metų veterano sugrįžimas į komandą viduryje sezono yra tarsi šviežio oro gūsis komandos žaidime, tai puikiai parodo komandos tarpsezonio komplektacijos “sėkmę”.

Futbolo komandoje treneris nurodo, ką daryti, o žaidėjai tai įgyvendina. Akivaizdu, jog Žalgiryje tai neveikia. Todėl sakome ačiū ir sėkmės! Ir pabaigai - kai treneris buvo priimtas į darbą, vienas is reikalavimų buvo išmokti anglų kalbą. Kaip matome, to padaryti nepavyko, o ir pats reikalavimas kažkur dingo.

Apie lietuvių kalbą net nebesiplėsime. Na, bet kaip dainavo D.Montvydas - “Love is blind”. Tačiau mums girdėti legendinės Lietuvos komandos, kartu ir nepriklausomybės simbolio, spaudos konferencijas okupantų kalba jau atsibodo iki gyvo kaulo.