Oleksandras Usykas: apie akistatą su Jake'u Paulu, kombinaciją pavadinimu „Ivanas“, discipliną ir tikėjimą Jėzu Kristu

  Pasaulis ir vėl turi vieningą sunkiasvorių čempioną. Šeštadienį „Wembley“ stadione WBC, WBO ir WBA sunkiasvorių čempionas Oleksandras Usykas (24-0, 15 nokautų) sugebėjo penktajame raunde nokautuoti IBF sunkiasvorių čempioną Danielį Dubois (22-3, 21 nokautas) ir susigrąžinti anksčiau turėtą čempiono titulą.

O. Usykas demonstravo greitį ir tikslumą nuo pat kovos pradžios, o penktajame raunde iš pradžių sugebėjo kontratakuodamas pasiųsti D. Dubois į nokdauną bei netrukus ir po smūgio kaire ranka – į nokautą. Teisėjas pradėjo skaičiuoti D. Dubois, tačiau netrukus pamatė jo „plaukiojančias akis“ ir tiesiog nutraukė kovą bei paskelbė O. Usyką nugalėtoju.

Po kovos vykusioje spaudos konferencijoje O. Usykas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, kurie buvo apie jo motyvaciją bokse, tikėjimą Jėzu Kristu, „Ivano“ smūgį ir akistatą su Jake'u Paulu.

– Ar tai buvo geriausias tavo pasirodymas sunkiasvorių kategorijoje?

– Šiandien – taip. Nežinau. Visos mano kovos yra skirtingos, bet šiandien – taip. Tai buvo puiku. Ačiū Dievui.

– Atrodei greitas nuo pat pradžių. Ar dėl to, kad buvai jau kovojęs su juo pirmoje kovoje, šįkart buvo lengviau pradėti? Lengviau jį sustabdyti?

– Mes ruošėmės šiai kovai su mano komanda, su Jurijumi. Mokėmės iš pirmosios kovos. Ji įvyko seniai, prieš du metus. Ruošėme kombinacijas. Yra tokia kombinacija – „Ivanas“. Kairys kablio smūgis. Žinote jau – kablys yra toks smūgis, o Ivanas – tai kaip didelis vyras, gyvenantis kaime ir dirbantis sąžiningai. Geras, stiprus vyras.

– Kada šią kombinaciją pavadinote Ivanu? Šioje stovykloje?

– Ne, tai buvo seniai. Gal pirmą kartą 2018 metais. JAV, kai dar buvau pirmojo sunkaus svorio kategorijoje.

– Tavo mąstymas yra išskirtinis. Aš pats, kai man sunku treniruotėse, galvoju: „Ką darytų Oleksandras?“ Tai padeda man išsilaikyti. Ar manai, kad tai įgimta, ar išugdyta? O gal abu?

– Visa tai išmokstama ir pasiekiama darbu. Jei nedirbi taip, neturėsi tokių kombinacijų ir tokio meistriškumo. Mes, boksininkai, turime tik tris smūgius – tiesųjį, kably ir smūgį iš apačios. Tačiau treneris ir komanda sudėlioja kombinacijas ir tai pasiekiama tik per ilgą laiką.

– Kaip išlaikai motyvaciją tęsti karjerą, kai jau esi pasiekęs viską, ką galima pasiekti, o visas divizionas tave medžioja? Tysonas Fury, Josephas Parkeris – jie nori to, ką turi tu.

– Dabar noriu pailsėti. Negaliu šiandien pasakyti, kas bus mano kitas varžovas. Tris su puse mėnesio ruošiausi, nemačiau savo šeimos, žmonos. Kiekvieną dieną gyvenau su savo komanda – 14 vyrų – vienuose namuose. Kiekvieną dieną – ta pati veido išraiška. Dabar noriu grįžti namo. Tada spręsiu, kas toliau. Aš tęsiu boksą, tęsiu treniruotes, bet dabar negaliu pasakyti, kas bus kitas varžovas.

– Kas motyvuoja tave tęsti?

– Klausyk, broli, aš neturiu motyvacijos. Turiu discipliną. Motyvacija – laikina. Šiandien, pavyzdžiui, turi motyvacijos, rytoj atsikeli anksti – jos nebėra. Bet kai aš atsikeliu anksti ryte treniruotei – aš neturiu motyvacijos, turiu tik discipliną. Nes kai aš atsikeliu – atsikelia ir visa komanda, ir mes einame į treniruotę. Motyvacija reikalinga tik mėgėjui, ne profesionalui. Mėgėjas taip pat yra profesionalas, bet bokse, kai dirbi tik per laisvadienius – tai gal tada motyvacija reikalinga. Bet aš neturiu motyvacijos. Šiandien nenoriu eiti į treniruotę? Ne, broli, taip neveikia. Motyvacija yra gera, bet disciplina – geresnė.

– Ką tau reiškia išėjimo muzika ir kodėl ją pasirinkai?

– Aš tikiu Dievu, Jėzumi Kristumi. Bet Mergelė Marija – tai mano dangaus Motina. Ši muzika – mano motyvacija. Man patinka ši muzika, man patinka šokiai ir muzika.

– Jake’as Paulas atėjo į ringą ir surengė akistatą su tavimi. Ar esi pasiruošęs kovai su J. Paulu MMA narve?

– Taip, esu pasiruošęs. Bet pirmiausia noriu pailsėti.

Congrats to one of the greatest heavyweights of all time @usykaa on a huge win. I respect you a lot. Now we do an MMA match for the world @MostVpromotions pic.twitter.com/1MgsKyG13z

— Jake Paul (@jakepaul) July 19, 2025

– Retai kada prognozuoji nokautą. Iš tiesų, neprisimenu, kad būtum tai daręs anksčiau. Kodėl šįkart prognozavai nokautą? Galbūt dėl to, kad D. Dubois prieš pirmą akistatą akis į akį tave pastūmė? Kas lėmė, kad šįkart nusprendei tai prognozuoti?

O. Usykas: Tai, ką darome prieš kovą – spaudos konferencijoje pastūmimas, kalbos – tai tik šou. Tikra kova vyksta ringe. Mes ruošėmės su savo komanda – su Jurijumi, Kuba, Sergejumi, visa mano komanda, su Egiu. Ruošėmės dvejus metus.

Egis Klimas (O. Usyko vadybininkas, – aut. past.): Tai, ką šiandien pasiekė Aleksandras – jis nusprendė dar tada, kai filmavome filmą Kanadoje. Prieš šiek tiek daugiau nei metus. Tada jis pasirinko šį kelią. Kai IBF paskyrė Dubois privalomuoju varžovu, Aleksandras turėjo rinktis – kovoti su Dubois ar eiti į revanšą su Fury. Jis nusprendė atiduoti titulą, leisti Dubois kovoti dėl jo, o tada grįžti į kovą dėl neginčijamo čempiono vardo. Tai buvo jo planas jau prieš metus. Jis ne tik geras boksininkas – jis ir puikus strategas. Ir mes tai padarėme.

– Aleksandrai, po kiekvienos kovos padėkoji Viešpačiui, Jėzui Kristui. Kaip tikėjimas padeda tau tapti geresniu boksininku ir geresniu žmogumi?

– Tai yra mano gyvenimas. Tai, ką darome dabar – laikina. Dievas duoda mums... Nežinau, kiek metų dar gyvensiu. Bet dabar dirbu dėl savo amžinojo gyvenimo. Meldžiuosi kasdien, kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą. Kiekvieną sekmadienį, jei turiu galimybę, einu į bažnyčią. Laikausi ortodoksų pasninko. Myliu šį pasaulį. Jėzus – tai mano gyvenimas. Boksas yra nuostabus. Kai sunkiai dirbu, Dievas tarsi apvalo mano vidų, mano sielą.

– Kaip tavo ryšys su Jėzumi keičia tai, kaip mąstai ir kovoji tiek ringe, tiek gyvenime?

– Prieš pradėdamas boksuotis, jau turėjau tikėjimą Dievu, bet buvau piktas vaikas. Kai pradėjau boksuotis – mano siela pasikeitė. Pradėjau jausti daugiau meilės. Anksčiau galvojau, kad gyvenimas man neteisingas, nes viskas buvo labai sunku. Dabar žinau, kad gyvenimas man yra teisingas, o Dievas padėjo man.

Kai kas nors, kuris manęs nepažįsta, bando mane įžeisti ar būti nemandagus, žinau, kad jis pralaimės. Bet kartais tiesiog turiu nueiti ir nieko blogo nepadaryti tiems žmonėms. Ir kai taip pasitraukiu, pagalvoju: „O Dieve, aš juk galėjau jį nokautuoti.“ Bet ačiū Dievui, kad to nepadariau.

– Esi kovojęs visame pasaulyje – Rusijoje, Saudo Arabijoje, Amerikoje. Bet būtent Anglijoje laimėjai olimpinį aukso medalį, dalyvavai „World Series of Boxing“, čia nukarūnavai sunkiasvorių čempioną Anthony Joshuą. Dabar vėl įveikei britų sunkiasvorį nacionaliniame stadione. Daugelis tavo karjeros svarbiausių momentų įvyko Jungtinėje Karalystėje. Ką tau reiškia Didžioji Britanija ir jos sirgaliai?

– Man Didžioji Britanija – kaip antrieji namai. Čia laimėjau visus savo trofėjus – Europos čempiono titulus, olimpinį auksą Londone 2012-aisiais, nugalėjau Tony Bellewą, Dereką Chisorą, A. Joshuą. Ir tapau neginčytinu čempionu. Esu labai dėkingas šiai šaliai. Ačiū jums. Jūs – geriausi.