Į paskutinę karjeros kovą einantis Dustinas Poirier: „Meilė ir palaikymas iš sirgalių šios stovyklos metu buvo neįtikėtinas“

 UFC legenda Dustinas Poirier pripažįsta, kad realybė apie karjeros pabaigą ateis tik pasibaigus „UFC 318“ turnyro kovai su Maxu Holloway, tačiau šios temos jam išvengti praktiškai neįmanoma.

Visa turnyro programa pastatyta aplink jo paskutinę kovą, kuri vyksta gimtojoje Luizianos valstijoje, tad D. Poirier puikiai supranta šio momento reikšmę. Dauguma kovotojų niekada negauna tokios progos, bet tai taip pat rodo, kad D. Poirier pats pasirinko šį laiką pasitraukimui, o ne laukė, kol kūnas nustos jo klausyti.

„Manau, kad tai tiesiog tinkamas metas, – per „UFC 318“ turnyro žiniasklaidos dieną sakė D. Poirier. – Nenoriu, kad mane iš sporto išmestų. Nenoriu, kad šis sportas mane suėstų. Noriu išeiti pats. Nenoriu, kad sportas išeitų be manęs.“

D. Poirier vis dar įvardijamas tarp geriausių lengvojo svorio kategorijos kovotojų pasaulyje, o atsisveikinimui pasirinko dvikovą su būsimu UFC Šlovės muziejaus nariu M. Holloway. Papildomu šios kovos akcentu tapo tai, kad M. Holloway pastatė ant kortos savo BMF diržą – jeigu D. Poirier iškovos pergalę ir iškart po jos pasitrauks, tai gali būti paskutinis kartas, kai bus ginamas šis išgalvotas titulas.

D. Poirier neslepia – toks scenarijus būtų tobulas karjeros užbaigimas.

„Tai būtų didžiulis įvykis. Tai būtų svajonės išsipildymas, – sakė D. Poirier. – Paskutinė mano kova, nuleidžiu pirštines Luizianoje. Per savo UFC debiutą žengiau į narvą skambant Lilo Wayne‘o dainai. Paskutinį kartą UFC – vėl su Lilu Wayne‘u. Savo svajonės dėka sukūriau gražų gyvenimą šeimai. Daug sužinojau apie save. Sukūriau verslų. Sukūriau ryšių su žmonėmis, kurie liks mano gyvenime visam laikui.

Išeiti su tuo diržu Luizianoje, kai nereikia sėsti į lėktuvą sekmadienio rytą, o tiesiog važiuoti namo valstijoje, kurioje užaugau ir gyvenu, tai tarsi scenarijus iš knygos. Jeigu šeštadienio vakarą pakels mano ranką, išeisiu su BMF diržu – tuomet aš visiems laikams būsiu blogiausias mo***ūšys.“

Žinoma, M. Holloway įveikti lengva nebus, todėl D. Poirier sąmoningai neleidžia sau per daug įsijausti į atsisveikinimo nuotaikas.

Nepaisant rezultato, šeštadienį jis baigs karjerą. Tuo metu M. Holloway žino, kad pergalė prieš D. Poirier sugrąžintų jį į realią kovą dėl UFC lengvojo svorio kategorijos titulo.

Ši kova žymi M. Holloway sugrįžimą į lengvo svorio divizioną po to, kai praėjusių metų spalį pirmą kartą karjeroje patyrė pralaimėjimą nokautu prieš Ilią Topurią. Tokios kovos palieka pasekmes, tačiau D. Poirier nesitiki nieko mažiau nei geriausios M. Holloway versijos.

„Kalbant apie ištvermę, sunku pasakyti, – apie M. Holloway sugrįžimą po nokauto sakė D. Poirier. – Tai priklauso nuo daugybės veiksnių: genetikos, gyvenimo būdo, daugybės dalykų. Šeštadienio vakarą pamatysime, ar tas smūgis jį paveikė. Tai ir yra mano tikslas – išsiaiškinti. Bet laukiu dar vieno karo. Kiekviename interviu, kai manęs klausia apie trilogiją su Maxu, vis sakau: tai trilogija, besitęsianti 13 metų. Susitikome skirtingais momentais, buvome skirtingi kovotojai, skirtingi vyrai, todėl kiekviena kova buvo kitokia. Net žiūrint į paskutinę kovą – yra dalykų, ką galima išmokti, bet manau, kad dabar tai visiškai naujas dalykas. Tai jaudina.

Maxas – legenda, Šlovės muziejaus narys, padaręs neįtikėtinų dalykų karjeroje ir tikrai tai dar darys. Jis – puikus žmogus, todėl paskutinę kovą turėti prieš jį atrodo poetiška. Buvau jo debiutu UFC, o jis – mano paskutinė kova. Viskas vyksta tinkamu metu.“

Kai kova pasibaigs, baigsis ir D. Poirier ilga karjera, o tuomet pagarbos žodžiai plūstelės dar gausiau.

Žinoma, D. Poirier vertina visus gražius žodžius, kurie jau skambėjo šios kovos laukime, tačiau jis pats save vis dar mato kitaip nei jį mato fanai ar kolegos.

„Tiesiog jaučiuosi kaip paprastas žmogus, – sakė D. Poirier. – Kovotojas, siekiantis svajonės. Nežinau, man atrodo, kad padariau nemažai šaunių dalykų, bet meilė ir palaikymas iš sirgalių šios stovyklos metu buvo neįtikėtinas. Jaučiuosi vertinamas. Tai geras jausmas. Nes aš niekada nestabdau ir nežiūriu į save taip. Aš visada bėgu paskui tikslą. Niekada nesusimąstau apie tai. Buvo daug meilės.“

Kaip D. Poirier norėtų būti prisimenamas, kai viskas bus baigta?

„Kad kiekvieną kartą, kai matydavote mano vardą plakate ar išgirsdavote apie mano kovą, žinodavote – tai bus karas ir aš atiduosiu viską, ką turiu, – sakė D. Poirier. – Niekada neieškojau lengviausio kelio. Visada priimdavau tai, ką gaudavau tuo momentu ir stengdavausi geriausiai pasiruošti. Visada atiduodavau viską. Noriu, kad žmonės mane prisimintų kaip karį.“