Linas Kleiza juokavo apie laisvalaikio ir darbo bei pergalių derinimą: „Šitoje srityje aš esu specialistas, tai tikiuosi perduoti jaunimui, kaip tai padaryti“
Linas Kleiza | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Pirmadienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai renkasi Druskininkuose, kuriuose startuos pirmoji pasiruošimo Europos čempionatui stovyklos dalis.
Į stovyklą pirmą kartą ne kaip žaidėjas, o kaip Lietuvos rinktinės vadovas atvyko Linas Kleiza, kuris kalbėdamas su žurnalistais prisiminė 2010 m. rinktinę ir palygino ją su dabartine, kalbėjo apie „pamokas suderinti laisvalaikį su darbu ir pergalėmis“ bei užsiminė apie Jono Valančiūno situaciją su Denverio „Nuggets“ ir Atėnų „Panathinaikos“.
Druskininkuose prasidėjo Lietuvos krepšinio rinktinės stovykla 23 nuotr.
– Anksčiau į šiuos dalykus atvykdavai kaip žaidėjas, dabar esi čia kaip rinktinės vadovas. Ar jausmas kitoks?
– Visada malonus jausmas atvykti į Lietuvos rinktinę. Tai vis tiek išskirtinis dalykas. Visas savo vasaras aš ir prisimenu pagal rinktinę.
– Kaip vertini sąrašą, kurį pavyko surinkti?
– Aš labai gerai vertinu tą sąrašą. Viskas gerai. Aišku, yra žaidėjų su traumomis, kai kas nevažiavo, dėl kai kurių anksčiau žiūrėjome. Visada norisi rinktinėje turėti geriausius savo žaidėjus, bet manau, esu buvęs ne vienoje situacijoje, kai man asmeniškai labiausiai ir patiko, kai turėjau progą pagaliau būti rinktinės lyderiu. Manau, bus žmonių, kurie norės būti tais lyderiais – žiūrėsime.
– Kaip manai, kas šioje komandoje gali būti tie žmonės, kurie taps lyderiais?
– Yra pas mus pagrindinis lyderis ir viskas aišku, bet taip pat yra daug jaunimo, kuris nori išsikovoti tą vardą. Aišku, čia jau tie 2010 m., bet man tie metai ir labiausiai patiko, nes tada atsivėrė galimybė pagaliau išpildyti savo svajonę.
– Ar matai panašumų su 2010-ųjų rinktine?
– Tie panašumai, nepanašumai... Prasidės pasiruošimas, reikės daug sėkmės, pažiūrėsime, kaip susižaisime, kaip pavyks. Manau, visi atiduos, ką gali. Atvažiavo tie, kurie tikrai nori atstovauti savo šaliai, tai nematau didelių problemų.
– Tas didžiulis alkanumas – ar jis gali tapti X faktoriumi?
– Visada tas alkanumas yra X faktorius. Net jei surinktume savo geriausią rinktinę, šiuo metu talentu nepakonkuruotume su kai kuriomis Europos komandomis. Kai esi trumpame turnyre, kaip čempionatai, ta chemija ir kiti dalykai labai daug reiškia, bet ją tikrai sunku pasiekti. Čia nėra taip, kad vien matytum talentų lygį ir viskas. Bandysime vytis.
– Ne visada alkis duoda gerų rezultatų. Kas dar, tavo manymu, yra kertiniai aspektai, kad rinktinė galėtų pasiekti sėkmę?
– Svarbiausia suderinti laisvalaikį su darbu ir pergalėmis. Šitoje srityje aš esu specialistas, tai tikiuosi perduoti jaunimui, kaip tai padaryti.
– Ar yra šansų rinktinėje išvysti Igną Brazdeikį?
– Tos galimybės teoriškai yra vienos, praktiškai – kitos. Manau, dar per anksti apie tai kalbėti.
– Su Matu Buzeliu teko bendrauti šią vasarą per tą turnyrą, kuriame jis dalyvavo. Kada realiai galima tikėtis jį išvysti rinktinėje? Kokia buvo iš jo komunikacija?
– Su atrankos „langais“ į pasaulio čempionatą kelias yra ilgas. Jo pagrindiniai motyvai yra suprantami – jis nori pasiruošti antriems NBA metams. Jis ten nori dar labiau įsitvirtinti, jo komandoje daug kas stovi ant jo pečių, tai tas sprendimas daugiau ar mažiau buvo aiškus jau seniai. Kaip jis ir sakė – atstovaus Lietuvai, žais už Lietuvą kažkada. Aš manau, kai bus tas tinkamas laikas. Dabar, kai prieš antrą NBA sezoną reikia atvykti į Lietuvą ir praleisti du mėnesius, manau, tai jam pasirodė labai didelis iššūkis – ir iš tikrųjų tai toks ir yra. Kai jam bus geriausias laikas rinktinei – jis tikrai atvažiuos.
– Kaip iš šono atrodė visa Jono Valančiūno situacija? Galbūt visgi patarei, kad reikėtų vykti į Denverį?
– Jono situacija, manau, dar sprendžiasi. Jam tikrai nėra lengva su tais visais pasirinkimais. Bet žinai, čia kaip rinktis tarp geriausio „Mercedes“ ir geriausio BMW. Tai nėra labai sunkus pasirinkimas – visi geri. Tiesiog nežinau, ko jis labiau nori, ko tikisi ir kaip tie klubai viską išspręs.
– Koks, tavo akimis, yra Denveris kaip miestas gyvenimui ir krepšiniui, kai pats ten praleidai ne vienerius metus?
– Aš turėjau labai gerą laiką. Ne tik žaidimo prasme – Denveris gražus miestas, geras oras. Kai aš ten buvau, gal buvo šiek tiek kiti laikai, bet tikrai man patiko. Mano geriausi buvo tie ketveri metai viename mieste – tikrai buvo smagūs.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
