Meldonis sporte: uždraustas preparatas vis dar gundo sportininkus

Dopingo kontrolė | Organizatorių nuotr.
Nuo 2016 m. pradžios Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) įtraukė meldonį (mildronatą) į draudžiamų vartoti dopingo preparatų sąrašą. Nors šis sprendimas priimtas jau beveik prieš dešimtmetį, duomenys rodo, kad kai kurie sportininkai iki šiol neatsispiria pagundai kautis dėl pergalių bei medalių ir su šio preparato pagalba.
„Meldonis į draudžiamų vartoti dopingo preparatų sąrašą buvo įtrauktas prieš dešimtį metų. Nepaisant to, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet jo vartojimo pėdsakai aptinkami sportininkų organizmuose. Ir tai nėra vienetiniai atvejai“, – teigia Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.
WADA neseniai paskelbė, kad meldonis 2023 metais buvo dažniausiai testų metu aptinkamas dopingo preparatas, priskiriamas hormonų ir medžiagų apykaitos moduliatorių klasifikacijai. Iš viso 2023 metais pasaulyje meldonis dopingo testų metu aptiktas 77 kartus, o tai yra 7 atvejais daugiau nei 2022 metais.
Lietuvoje dėl meldonio vartojimo diskvalifikaciją šiuo metu atlieka 7 sportininkai.
Kodėl meldonis yra draudžiamas ir pavojingas?
„Anksčiau meldonis buvo smarkiai paplitęs sporto medicinoje. Mes jį vadiname senukų vitaminais ir tai yra iš kardiologijos į sportą atėjęs preparatas. Kalbant labai paprastai, jis padeda efektyviau pernešti deguonį į širdies ląsteles“, – aiškina sporto medicinos gydytojas Paulius Petraitis.
Anot jo, sporto medikai meldonį skirdavo sportininkams, kai šiems pasireikšdavo net minimalūs širdies veiklos sutrikimai dėl didelių krūvių.
„Reikia pasakyti, kad preparatas dažnu atveju tas problemas išspręsdavo. Visgi, galiausiai buvo įrodyta, kad jis gali suteikti pranašumą. Todėl meldonis ir pateko į draudžiamų naudoti sąrašą“, – priduria P. Petraitis.
Meldonio pėdsakai organizme išlieka santykinai ilgą laiką. „Jis gali būti aptinkamas net ir praėjus 6-9 mėnesiams po vartojimo. Todėl man tikrai keista, kad dalis sportininkų iki šiol neatsisakė šio preparato“, – sako jis. Sporto medikas taip pat pabrėžia, kad tokio pat poveikio turinčių ir sporte nedraudžiamų meldonio alternatyvų nėra.
„Galbūt tai didina pagundą rizikuoti“, – svarsto P. Petraitis.
P.Petraitis taip pat teigia, kad medicinoje, kardiologijoje, meldonis yra skiriamas pacientams, sergantiems sunkiomis širdies ligomis. „Reikia suprasti, kad tai yra sutrikimai, kuomet apie jokį sportą, o ypač profesionalų, kalbėti jau neįmanoma“.
Medicininė paskirtis ir pavojus sveikatai
Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikos“ kardiologas dr. Rokas Šerpytis patikslina, kad mildronatas, kaip metabolinio poveikio vaistas, skirtas tam tikrų širdies ir kraujotakos sistemos ligų gydymui, ypač esant išemijai, tai yra deguonies trūkumui audiniuose. Tokių ligų pavyzdžiais, anot jo, galėtų būti lėtinė išeminė širdies liga, lėtinis širdies nepakankamumas. Preparatas taip pat gali būti skiriamas esant būklei po miokardo infarkto, kai optimalus medikamentinis gydymas nėra pakankamas.
„Mildronatas, kalbant paprastai, veikia medžiagų apykaitą, gerina deguonies įsisavinimą ir ląstelių energijos balansą, skatina gliukozės, o ne riebalų rūgščių panaudojimą energijos gamybai“, – sako dr. Rokas Šerpytis.
„Tačiau svarbu pabrėžti, kad medicinoje šis preparatas skiriamas ne ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui. Jei jis naudojamas ilgesnį periodą, gali atsirasti tam tikri sutrikimai, liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, ilgalaikis vartojimas gali paveikti riebalų rūgščių apykaitą“, – įspėja dr. R. Šerpytis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad meldonio efektyvumas ne visais atvejais pagrįstas aukšto lygio klinikiniais tyrimais, todėl jo skyrimas šiuolaikinėje įrodymais pagrįstoje medicinoje yra ribotas ir skiriamas individualiai įvertinus paciento būklę.
„Preparatas veikia keisdamas ląstelių energijos apykaitą, slopindamas riebalų rūgščių oksidaciją ir skatindamas gliukozės panaudojimą. Nors tai naudinga esant deguonies trūkumui, ilgalaikis šio mechanizmo keitimas be aiškios medicininės būtinybės gali turėti nepageidaujamų pasekmių“, – pastebi kardiologas.
Garsiai nuskambėję dopingo skandalai, susiję su meldoniu
Nuo pat įtraukimo į draudžiamų medžiagų sąrašą, meldonis tapo daugybės garsių dopingo skandalų epicentru. Bene garsiausias atvejis, sulaukęs didžiulio pasaulio žiniasklaidos dėmesio, buvo susijęs su Rusijos tenisininke Marija Šarapova, kuri 2016 metais pripažino vartojusi šį preparatą. Nors ji teigė, kad vartojo jį medicininiais tikslais dėl širdies problemų, Tarptautinė teniso federacija jai skyrė diskvalifikaciją.
Dopingo testų metu meldonio pėdsakai buvo taip pat aptikti Rusijos olimpinių medalininkų Jekaterinos Bobrovos (čiuožėja ant ledo), Julijos Jefimovos (plaukimas), Pavelo Kuližnikovo (greitasis čiuožimas) kraujyje.
Šiuo metu dėl meldonio vartojimo suspenduotas futbolo klubo „Chelsea” žaidėjas Michailas Mudrikas.
Šie atvejai išryškino meldonio paplitimą Rytų Europos sporte.
„Visi šie atvejai tam tikrai prasme patvirtina prielaidą, kad labiausiai meldonio vartojimas buvo tarp Rusijos atletų, taip pat kitų Rytų Europos šalių sportininkų“, – sako P. Petraitis.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.