Bėgimo bateliai vėl iš spintos: olimpietė Agnė Šerkšnienė jungiasi prie pasaulio lietuvių

 Nuostabi lengvaatletės Agnės Šerkšnienės profesionalios sportininkės karjera baigėsi 2022 m. rugsėjį. 400 m bėgikė per 23 metus sporte tapo daugkartine Lietuvos čempione ir rekordininke, šaliai atstovavo pasaulio ir Europos čempionatuose bei Tokijo olimpinėse žaidynėse. Praėjusių metų balandį antrąkart mama tapusi A. Šerkšnienė, bėgimo batelius buvo pakabinusi ant vinies, bet jau netrukus ji vėl stos į stadiono bėgimo takelį. Beveik 14 metų su šeima Šveicarijoje gyvenanti olimpietė dalyvaus XII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Palangoje.

Sportininkės širdis tarp dviejų šalių

Kaune gimusi A. Šerkšnienė į Šveicariją persikėlė paskui savo vyrą Andrių, žinomą automobilių sporto specialistą, daug metų dirbantį su „Formulės-1“ komandomis. Tarptautinėje arenoje solidžius rezultatus demonstravusi lietuvė 2015 m. stabtelėjo sportinėje karjeroje susilaukusi dukters Audros. Būtent pirmosios atžalos gimimas paskatino Šerkšnų šeimą aktyviau įsitraukti į daugiau nei 200 narių vienijančios Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimą – dukra pradėjo lankyti lituanistinį darželį „Pagrandukas“, šeima kartu su bendruomene mini žymiausias Lietuvos šventes.

„Vaikai kas mėnesį dalyvauja pamokėlėse, tėvai pabendrauja, o įsimintiniausios būna šventės – Kovo 11-oji, Joninės. Ciuriche yra didžiausia ir aktyviausia lietuvių bendruomenės dalis, taip pat aktyvūs lietuviai, gyvenantys Ženevoje, Lozanoje, Bazelyje, Berne, bet dauguma pagrindinių renginių vyksta Ciuriche, stengiamės juose dalyvauti,“ – sako A. Šerkšnienė.

Jau pernai Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen pradėjo aktyviai kalbinti bendruomenės narius dalyvauti ir dar viename lietuvius sujungsiančiame renginyje – XII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Palangoje. Kadangi bendruomenės vadovė buvo daug girdėjusi apie A. Šerkšnienės laimėjimus lengvojoje atletikoje, naujagimę auginančią tituluotą sportininkę ji taip pat pakvietė sustiprinti komandą.

Atsisveikinimas su karjera – norėjosi poilsio nuo sporto

Paskutiniai sezonai didžiajame sporte pareikalavo itin daug – sportininkę persekiojo traumos, todėl pademonstruoti aukščiausią sportininkę formą buvo sudėtinga.

„Po Tokijo olimpinių žaidynių nusprendžiau dar metus sportuoti, bet paskutinis sezonas buvo sunkus. Nors treniruočių stovyklos praėjo sklandžiai, prieš pirmas sezono varžybas, susirgau COVID-19, todėl teko praleisti sezono pradžią. Vėliau plyšo raumuo, susilaužiau kojos pirštą, tai vietoje pasimėgavimo paskutiniu sezonu, nesurinkau reikiamų reitingo taškų ir neiškovojau kelialapių į Europos ir pasaulio čempionatus. Truputį gaila buvo. Vis dėlto jau žinojau, kad tikrai netęsiu karjeros. Klubas Šveicarijoje surengė įsimintinas atsisveikinimo varžybas, liko labai brangūs prisiminimai, bet po baigimo norėjau pailsėti nuo didžiojo sporto,“ – primena Lietuvos rekordininkė.

Pusę metų po atsisveikinimo su sportu A. Šerkšnienė nekėlė kojos į stadioną – nebuvo noro, o ir kūną nuo aibės traumų dar skaudėjo. Dėl to lengvaatletė laisvalaikiu rinkdavosi mankštas, plaukimą ar krepšinį. Vėliau noras grįžti į stadioną atgimė, tačiau netrukus moteris sužinojo, kad vėl laukiasi.

Grįžimas į sportą dėl bendruomenės

Motinystę A. Šerkšnienė laiko didžiausia gyvenimo pergale. Tą jausmą dar labiau sustiprino antrosios atžalos – Aušros – gimimas. Iki kol mažajai dukrytei suėjo 10 mėnesių, A. Šerkšnienė laiko sportui turėjo nedaug, prioritetas buvo poilsis ir miegas. Vis dėlto, kai gavo kvietimą į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, giliai užslėptas noras grįžti į stadioną atgijo. Vos prieš pora savaičių bėgikė galutinai nusprendė papildyti estafečių 8 po 400 metrų Šveicarijos lietuvių bendruomenės rinktinę. „Birželio 4 dieną gavau žinią, kad Linai Žilinskaitei pavyko surinkti estafetės komandą ir nuo tada kasdien treniruojuosi. Truputį baisu. Žinau, ką reiškia bėgti 400 m, o dar, kai nebesu profesionali sportininkė, bet tas mintis veju šalin ir primenu, kad Palangoje varžysis sporto mėgėjai. Svarbu, kad sėkmingai perduočiau estafetės lazdelę. Apskritai, jeigu varžybų programoje būtų buvusi individuali 400 m rungtis, niekas nepriverstų manęs bėgti, bet estafetiniame bėgime ir azartas didesnis, ir bėgi už komandą, bendruomenę. Labai džiaugiuosi,“ – apie sprendimą dalyvauti žaidynėse pasakoja A. Šerkšnienė.

A. Šerkšnienė Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvaus ir boulingo varžybose.

Skrydis namo dėl žaidynių

Į gimtinę jau netrukus grįšianti A. Šerkšnienė apgailestauja, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Palangoje negalės dalyvauti su šeima. Mokslo metai Šveicarijoje baigiasi tik liepą, todėl specialiai žaidynėms į Lietuvą parskrisianti olimpietė su šeima vasaros atostogoms kaip ir kasmet grįš vėliau. Svajonę kartu su šeima dalyvauti lietuvius per sportą suburiančiame renginyje A. Šerkšnienė tikisi po 4 metų – XIII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

„Šios žaidynės – tai labai reikšmingas renginys ir puiki proga lietuviams iš viso pasaulio susirinkti. Nemažai metų gyvenu užsienyje ir visą laiką norisi grįžti į Lietuvą. Kol profesionaliai sportavau, taip pat visada laukdavau kelionių į Lietuvą, dalyvavimo varžybose kartu su komanda. Manau, sportininkų patriotizmo jausmas yra ypač stiprus, nes atstovaujame šaliai, vilkime Lietuvos aprangą, turime garbę varžybose girdėti šalies himną,“ – sako A. Šerkšnienė.

A. Šerkšnienė per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes pasaulio lietuviams ir kitiems žaidynių svečiams surengs bendrą treniruotę Jūratės ir Kastyčio skvere įrengtoje žaidynių scenoje. Taip pat ji norėtų sudalyvauti žaidynių išvakarėse Palangos kurhauze vyksiančioje mokslinėje konferencijoje, palaikys 40 sporto varžybose dalyvausiančių Šveicarijos lietuvių bendruomenės narių, o labiausiai daugkartinė Lietuvos čempionė laukia liepos 6 d., kai XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės simboliškai baigsis himno giedojimu ant Palangos tilto.