Sergejus Maslobojevas: apie tapimą Lietuvos čempionu be kovų, ilgą pasiruošimą kovai dėl „Glory“ čempiono diržo ir psichologinę būseną

Sergejus Maslobojevas – Jimmy Livinus Omani | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Birželio 14 d. Roterdame (Nyderlandai) vyksiančiame viename įspūdingiausių istorijoje „Glory 100“ kikbokso turnyre į ringą žengs Sergejus Maslobojevas (41–7, 25 nokautai) ir dabartinis pussunkio svorio pasaulio čempionas marokietis Tarikas Khbabezas (52–11–1, 28 nokautai).
Tai bus jau antroji šių kovotojų tarpusavio dvikova. Pirmą kartą ji įvyko 2022 m. „Collision 4“ turnyre, kai S. Maslobojevas po atkaklios kovos skirtingu teisėjų sprendimu įveikė T. Khbabezą ir iškovojo tuo metu laisvą čempiono diržą. Ši dvikova „Glory“ buvo pripažinta metų kova.
Prieš laukiančią akistatą S. Maslobojevas savo „youtube“ kanale pasidalino „vlog‘u“ bei sirgaliams papasakojo apie tai, kaip be kovų tapo Lietuvos WAKO čempionu bei kalbėjo apie pasiruošimą artėjančiai kovai.
„Problema yra ta, kad kokybiškam pasiruošimui mes neturime su kuo sparinguotis, – pasakojo S. Maslobojevas. – Neturime, kas mane paspaustų, kas man suteiktų šiek tiek streso. Galvojome surizikuoti. Labai rizikingas sprendimas – dvi savaitės iki pagrindinės karjeros kovos eiti į Lietuvos čempionatą. Ten vis tiek – mažos pirštinės, nors sportavo su salės patogiomis apsaugomis. Bet visgi nusprendėme surizikuoti. Pirmą dieną turėjo būti vienas boksininkas. Aš jį žinau, esame kartu sportavę. Jis nusiėmė. Sekančią dieną turėjo būti Ignas Pauliukevičius. Irgi nusiėmė iš karto – be klausimų. Nors vis tiek atvykau į salę, nes buvo kalbų, kad galbūt nusiėmė, gal kas nors uždraudė, gal visgi eis. Kiti sakė: „Žiūrėk, kad nebūtų taip, kad tavęs nėra, tada jie išeina.“ Mažiau reikia klausyti, reikia viską daryti profesionaliai. Tiesiog nuvažiavau, persirengiau, pradėjau apšilimą. Ir jau mane kviečia į ringą, nes po manęs daugiau kovų nebuvo. Nuėjau, supratau, kad taip ir neateis. Buvo salėje, bet dingo. Man pakėlė ranką – tapau Lietuvos čempionu eilinį kartą.
Nėra kuo džiaugtis tokiomis pergalėmis. Jos nei džiaugsmo, nei naudos atneša. Geriau būtų, jei būtume gavę kažkokios patirties, pasiboksavę. Būtų priėjęs treneris ir sakęs: „Mes nepretenduojame į tavo vietą. Padirbkime atsargiai, protingai, neieškokime nokautų – tiesiog padirbkime.“ Aš su mielu noru tai būčiau padaręs. Bet nenorėjo – tai nenorėjo.“
S. Maslobojevas teigė, kad tai, jog per visą Lietuvą neatsirado šiame svoryje kovotojo, kuris būtų išdrįsęs stoti prieš jį, jo nenustebino ir jis kaip pavyzdį netiesiogiai paminėjo Dominyką Dirkstį.
„Tiesą sakant, manęs tai visiškai nenustebino. Todėl, kad aš daug kartų buvau tai minėjęs – ir toje pačioje UTMA konferencijoje – kad šnekėti tai ne tas pats, kas veikti. Buvo vienas veikėjas, kuris sakė: „Duokit man metus.“ Po metų sakė: „Duokit man dar metus.“ Paskui – dar kažkiek metų. Ir dabar, kai suprato, kad mes jau atėjome į tą organizaciją ir kad trauktis nėra kur, pradėjo giedoti dainas: „Laikas mano pusėje, laikas mano pusėje.“
Šiandienos priešininkas (I. Pauliukevičius, – aut. past.), kuris turėjo būti, kiek bent jau iš atgarsių girdėjau, pasakė: „Mums reikia dvejų metų. Po dvejų metų mes galime su juo kovoti.“ Bet ne faktas, kad po dvejų metų aš dar kovosiu ir ar man to iš viso reikės. Laikas nėra nei vieno mūsų pusėje.
Aš manau, kad man kovoti po dvejų metų.. Su kuo? Man įdomu, kuo jie per tuos dvejus metus taps? Iš ko jie savo vardą susikurs? Iš vietinių kovų su vietiniais priešininkais?
Manau, kad tokią galimybę reikia užsitarnauti. Turi ateiti su vardu, su pasiekimais. O ne tiesiog pašnekėti vėjus jaunimui į ausis, paploti jiems, paglostyti, pasakyti: „Aš kietas, o jis manęs bijo.“ Tegul tada nusikerta koją, užsiriša rankas ir numeta dar 30 kilogramų – ir tada kovosime.
Žodžiu – eikit, darykit. Turėjot galimybę, bet ją praradot pirmi. Žiūrėsim, kaip bus toliau.“
S. Maslobojevas atskleidė, kad Lietuvos WAKO čempionatui jis net specialiai nesiruošė, o kaip tik atvirkščiai tuo metu buvo duobėje.
„Tiesą sakant, aš jam nesiruošiau, – prisipažino S. Maslobojevas. – Ir apskritai atvažiavau ten būdamas duobėje. Gilioje duobėje. Kitiems gal atrodė, kad aš būsiu geriausios karjeros formos, bet ne – aš buvau visiškoje duobėje. Dabar tik pradedu iš jos lipti. Man dabar buvo dvi savaitės atsistatymo. Tai aš apskritai galvojau, kad tai rizikingas dalykas – eiti į čempionatą ir tikėtis, kad neduok Dieve negausi traumos. Nes nėra reakcijos, nėra greičio, jauti, kad savyje neturi energijos, nes organizmas visiškai išsekęs. O klaidos – akivaizdžios. Jeigu salėje darau klaidų ir nuo vidutinių salės kovotojų praleidžiu smūgius, tai ką jau kalbėti apie varžybas.“
S. Maslobojevas taip pat palygino savo dabartinį pasiruošimą čempioniškai kovai su ankstesnėmis kovomis „Glory“ organizacijoje.
„Dabar pasiruošimas buvo ilgesnis – truko virš dviejų mėnesių. Aš gana ilgai jam ruošiausi. Plius pridėjau prie savo technikos naujų ginklų į savo arsenalą. Aišku, trūksta šiek tiek laiko juos iki galo ištobulinti, bet pradėjome papildomai dirbti su tekvondo treneriu, treniruoti naujus smūgius, mokytis. Ir labai tikiuosi, kad pavyks juos įtraukti į savo techniką. Aišku, kai jau vyks kova, stengsiuosi kuo mažiau rizikuoti, kuo mažiau daryti tokių judesių, kurie galėtų kelti papildomą pavojų. Bet jeigu matysiu, kad jaučiuosi laisvai ir galiu sau tai leisti – būtinai parodysiu naujų judesių, kurių, manau, nesitiki nei sirgaliai, nei mano priešininkas“, – pasakojo S. Maslobojevas.
Paprašytas įvardinti savo psichologinę būklę artėjant kovai, S. Maslobojevas
„Perteikti labai sudėtinga. Netgi tiems, kurie arčiausiai manęs, yra sunku tai suprasti. Štai Santa (sužadėtinė, – aut. past.), kuri dabar būna arčiausiai manęs kiekvieną dieną – jinai mato mane, bet vis tiek nesugeba priprasti prie viso to. Nes kiekviena savaitė – skirtinga. Buvo net toks kivirčas, neištvėriau, pats išrėkiau, išsiliejau – ir visa tai dėl kažkokios smulkmenos. Po penkių minučių, aišku, atsiprašiau. Bet sakiau: paskutinę savaitę – jokių replikų, jokių pastabų, jokių užuominų. Geriau elkitės taip, lyg manęs visai nėra. Ne dėl to, kad aš kažkoks ten sau kietas, o todėl, kad centrinė nervų sistema būna tiek išgręžta, tiek išvarginta, kad neturiu nei jėgų, nei noro, nei psichologinės ištvermės diskutuoti, aiškintis ar klausytis kažkokių pretenzijų. Tokie dalykai – tik po varžybų. Iki „sprogimo savaitės“ dar galima kažkiek iškentėti, išklausyti, bet kai jau ji prasideda – viskas. Tu jau gyveni tik kovos ritmu.
Kartais net sapnuoji kovą. Per miegus atsibundi, kaip muštynių viduryje. Šaltas prakaitas, užmigt sunku. Į salę ateini – ten girdi smūgius, garsus, ir vėl tas pats. Viskas sukasi tik apie kovą“, – pasakojo S. Maslobojevas.
Iš pradžių buvo planuojama, kad „Glory 100“ turnyras vyks per dvi dienas, tačiau galiausiai abi dienos sujungtos ir S. Maslobojevas pasirodys birželio 14-ą dieną antroje pagrindinėje vakaro kovoje.
Viso turnyre planuojama net 20 kovų. Pirmosios 7 kovos bus rodomos nemokamai „Glory“ „youtube“ kanale, tuo tarpu nuo 19.00 val. visą turnyrą galėsite stebėti „Go3“ televizijoje.
Turnyro programa:
Čempionas Rico Verhoevenas (65–10, 21 nokautas) – Artemas Vachitovas (22–6, 8 nokautai) | dėl „Glory“ sunkiasvorių pasaulio čempionato titulo
Čempionas Tariqas Khbabezas (52–11–1, 28 nokautai) – Sergejus Maslobojevas (41–7, 25 nokautai) | dėl „Glory“ pussunkio svorio pasaulio čempionato titulo
„Last Heavyweight Standing“ 4 turnyro finalas: 1-osios pusfinalio poros laimėtojas – 2-osios pusfinalio poros laimėtojas
„Last Heavyweight Standing“ 3 turnyro finalas: 1-osios pusfinalio poros laimėtojas – 2-osios pusfinalio poros laimėtojas
Čempionas Donovanas Wisse‘as (22–1, 10 nokautų) – Michaelis Boapeahas (21–4–1, 9 nokautai) | dėl „Glory“ vidutinio svorio pasaulio čempionato titulo
Čempionas Petchas (173–40–3, 27 nokautai) – Miguelis Trindade (62–7, 27 nokautai) | dėl „Glory“ puslengvio svorio pasaulio čempionato titulo
„Last Heavyweight Standing“ 2 turnyro finalas: 1-osios pusfinalio poros laimėtojas – 2-osios pusfinalio poros laimėtojas
„Last Heavyweight Standing“ 1 turnyro finalas: 1-osios pusfinalio poros laimėtojas – 2-osios pusfinalio poros laimėtojas
Mesudas Selimovičius (33–12, 18 nokautų) – Iliassas Hammouche (34–8, 7 nokautai) | Vidutinio svorio kova
„Last Heavyweight Standing“ 4 turnyras, 2-asis pusfinalis: Jamalas Ben Saddikas (38–9, 29 nokautai) – Sofianas Laidouni (38–4–1, 19 nokautai)
„Last Heavyweight Standing“ 4 turnyras, 1-asis pusfinalis: Tariqas Osaro (27–4–1, 14 nokautai) – Luigi Gashi (16–4, 4 nokautai)
„Last Heavyweight Standing“ 3 turnyras, 2-asis pusfinalis: Bahramas Radžabzadehas (71–4, 63 nokautai) – Asdrenas Gashi (19–4–1, 9 nokautai)
„Last Heavyweight Standing“ 3 turnyras, 1-asis pusfinalis: Mory Kromah (32–3–1, 19 nokautai) – Alinas Nechita (17–1, 7 nokautai)
„Glory 100“ preliminarios kovos (nemokamai per „YouTube“)
Serkanas Ozcaglayanas (47–10, 36 nokautai) – Mohamedas Touchassie (16–3, 12 nokautai) | sutartinio svorio kova
Berjanas Peposhi (30–5, 16 nokautų) – Denizas Demirkapu (14–4, 10 nokautų) | puslengvio svorio kova
„Last Heavyweight Standing“ 2 turnyras, 2-asis pusfinalis: Milošas Cvjetičaninas (12–3, 8 nokautai) – Cemas Caceresas (19–1, 14 nokautų)
„Last Heavyweight Standing“ 2 turnyras, 1-asis pusfinalis: Colinas George‘as (24–12, 22 nokautai) – Nico „Big Sexy“ Horta (24–10, 4 nokautai)
„Last Heavyweight Standing“ 1 turnyras, 2-asis pusfinalis: Asadulla Nasipovas (11–1, 5 nokautai) – Anisas Bouzidas (46–4, 37 nokautai)
„Last Heavyweight Standing“ 1 turnyras, 1-asis pusfinalis: Irajus Azizpouras (70–7, 28 nokautai) – Ionutis Iancu (31–10, 13 nokautai)
„Last Heavyweight Standing“ turnyro rezervinė kova: Iuri Fernandesas (9–1, 3 nokautai) – Samuele Pugliese (14–2, 5 nokautai)
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
-
-
Po „FIFPro“ tyrimo – reikalavimas visiems žaidėjams skirti 4 savaičių nepertraukiamo poilsio laikotarpio Bruno Fernandesas – daugiausiai nuo 2020/21 m. sezono minučių sužaidęs žaidėjas