Jakubas Wawszczykas: „Sunkūs laikai užgrūdina žmones“

„Riterių“ kapitonas Jakubas Wawszczykas šiuo metu – vienas iš tų žmonių, ant kurių pečių gula ne tik gynybos linijos, bet ir visos komandos emocinis stuburas. Komandai išgyvenant sudėtingą laikotarpį tiek aikštėje, tiek už jos ribų, jis nevengia prisiimti atsakomybės ir atvirai kalbėti apie tai, kas dedasi viduje.

Nors „Riteriai“ jau septynis kartus (įskaitant taurės turnyrą) iš eilės lieka be pergalės, legionierius iš Lenkijos tikina – komanda nežada pasiduoti ir stengiasi išlaikyti vienybę.

Septynerios rungtynės be pergalės. Ar galime vadinti tai duobe?

Jei komanda nelaimi septynių rungtynių iš eilės, žinoma, kad galime kalbėti apie duobę. Turime kuo greičiau daryti išvadas ir grįžti į savo kelią. Vis dar esame žaidime.

Ar galima teigti, kad dabartinė sunki serija susijusi tik su klubo situacija?

Yra daug veiksnių. Klubo situacija tikrai nepadeda – tikimės, kad viskas greitai baigsis, nes tai veikia viską, taip pat ir mūsų asmeninį gyvenimą. Turime labai jauną komandą, kiekvienam jaunuoliui reikia laiko ir patirties.

Kokias pagrindines problemas įžvelgiate aikštėje?

Žiūrint iš aikštės perspektyvos, atrodo, kad tam tikrais momentais prarandame koncentraciją. Bet iš dalies tai suprantu. Yra dienų, kai išgirstu, kad kažkas neturi pinigų arba netrukus jų neturės. Mes kasdien bandome palaikyti vieni kitus, išgyventi kaip komanda.

Kaip kapitonas, ar jaučiate didesnę atsakomybę?

Stengiuosi palaikyti visus, kartais slėpdamas savo problemas dėl kitų. Kaip kapitonas bandau išlaikyti viską ir visus kartu. Tai tas momentas, kai vyriausi ir labiausiai patyrę žaidėjai turi prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus.

Kaip pasikeitė žaidimas gynyboje, kai Artiomas Šankinas pakeitė Garissoną Innocentą?

Niekas nepasikeitė. Artiomas – geras vaikinas ir geras vartininkas. Jis nusipelnė savo šanso, nes kiekvienoje treniruotėje rodė save iš gerosios pusės. Todėl manęs nestebina jo geri pasirodymai. Jis turi mano pagarbą – įžengė į aikštę labai sudėtingu sezono metu, be jokios baimės. Nenoriu jo per daug girti, nes žinau, kad jis skaitys šį interviu – tikiuosi, kad nesustos ties tuo, ką dabar daro.

Kiek komandoje dar yra tikėjimo, kad situaciją galima pakeisti?

Jei yra bent truputis vilties – mes vis dar tikime. Jei mūsų potencialus investuotojas skaito šį interviu, jis turi žinoti, kad perims ne tik komandą, bet ir šeimą. Sunkūs laikai užgrūdina žmones.

Šį savaitgalį laukia rungtynės su „Hegelmann“, tačiau jūs nežaisite..

Esu diskvalifikuotas dėl geltonų kortelių, todėl stebėti rungtynes iš šalies, negalint padėti draugams aikštėje, man bus labai sunku. Tačiau tikiu, kad nutrauksime šią nesėkmių seriją. „Riteriai“ visada buvo komanda, kuri nepasiduoda. Gerbiame varžovą, bet kovosime.

Ką, jūsų nuomone, reikia keisti nedelsiant?

Turime susigrąžinti alkį. Nes aš žinau – ši komanda turi potencialo.