Įtraukaus sporto žemėlapis žmonėms su negalia – pirmasis toks Lietuvoje

Įtraukaus sporto žemėlapis žmonėms su negalia – pirmasis toks Lietuvoje | Organizatorių nuotr.
Lietuvoje visuomenė sąmoningėja – vis daugiau kalbame apie lygias galimybes, vis dažniau matome realius pavyzdžius, kaip kuriama prieinama aplinka. Tačiau statistika išlieka iškalbinga: Lietuvoje reguliariai sportuoja tik apie 3 proc. žmonių su negalia. Kodėl? Klaipėdos regione atlikta įtraukaus vandens sporto studija rodo, kad nors išlieka problemos su informacijos trūkumu, infrastruktūros detalėmis ir ne visada tvariais sistemos sprendimais, visgi didžioji dalis barjerų – žmogaus valioje.
Gegužės 15 d. Klaipėdoje, Melnragės bibliotekoje, pristatyta studija išsamiai įvertino, kokios vandens sporto galimybės yra prieinamos žmonėms su negalia Klaipėdos regione: nuo Nidos iki Kretingos. Tai pirmasis Lietuvoje interaktyvus žemėlapis, žymintis pritaikytus objektus, paslaugas ir praktikas, kurios padeda ne tik matyti pokytį, bet ir jame dalyvauti.
Klaipėdos regionas – ne tik galimybė, bet ir atsakomybė
Pasak studijos rengėjų, Klaipėdos regionas dėl savo unikalios geografijos, vandens telkinių įvairovės ir bendruomenių aktyvumo turi visas sąlygas tapti įtraukaus vandens sporto centru.
„Turime Baltijos jūrą, Kuršių marias, Danės, Minijos upes. Turime baseinus, buriavimo mokyklas, irklavimo centrus. Bet ar visi jie prieinami visiems? Tai buvo mūsų pagrindinis klausimas,“ – pristatydama atliktą studiją kalbėjo E. Navickienė, Neįgaliųjų sportininkų asociacijos projektų koordinatorė.
Studijoje buvo analizuoti 25 objektai: nuo sporto bazių iki klubų, vykdyti pokalbiai su paslaugų teikėjais, sporto organizacijomis ir žmonėmis su skirtingomis negaliomis. Rezultatas – interaktyvus žemėlapis su QR kodais, žyminčiais vietas, kuriose vandens sportas prieinamas žmonėms su regos, judėjimo, klausos ar intelekto negalia.
Proveržis – realus, bet fragmentiškas
Tarp pozityvių pavyzdžių – visiškai pritaikyta Klaipėdos irklavimo bazė, modernūs baseinai, Gargždų daugiafunkcinis sporto centras, buriavimo mokyklos su specialiomis jachtomis, treneriai, mokantys gestų kalbą.
Kai kurios lokacijos, pavyzdžiui, Gluosnių gatvės irklavimo centras ar Drevernos prieplauka, siūlo individualizuotas paslaugas ir yra aktyviai naudojamos žmonių su skirtingomis negaliomis.
„Matome, kad turime vietų, kur jau galima dirbti – tereikia, kad apie jas sužinotų tie, kuriems jos skirtos“, – sako E. Navickienė.
Studijos metu atlikta apklausa, parodė, kad 72% žmonių su įvairiomis negaliomis nežinojo apie jiems prieinamas sporto paslaugas.
„Informacijos trūkumas ir nepasiekiamumas yra esminis faktorius, kodėl vaikai ir suaugę asmenys neateina į jiems skirtas veiklas. Sukurtas žemėlapis yra sprendimas. Tai pirmasis žingsnis, kuris leidžia žmogui išvis pradėti ieškoti galimybės sportuoti. Kai informacija aiški, tu tampi laisvas rinktis“, – priduria E.Navickienė.
Kita problema – netolygus dėmesys skirtingoms negalios rūšims. Kol judėjimo negaliai dažniau skiriama infrastruktūra, regos, klausos ar intelekto negalią turintiems žmonėms trūksta tiek fizinių, tiek metodinių sprendimų“, – kalbėjo E. Navickienė.
Renginyje dalyvavęs parolimpinio komiteto prezidentas Mindauga Bilius taip pat akcentavo bedrumo akcentą. „Per pastaruosius metus matome nemažai pažangos, tačiau vis dar turime daug nelygumų: viena savivaldybė daro labai daug, kita – mažai. O tikroji įtrauktis atsiras tuomet, kai žmogus su negalia galės bet kuriame Lietuvos taške nueiti į sporto klubą ir būti pasitiktas. Tai turėtų būti mūsų siekiamybė.“, – kalbėjo M. Bilius.
Žemėlapis – įrankis, keičiantis sistemą
Pristatytas žemėlapis – tai daugiau nei informacinis įrankis. Jis pradeda naują požiūrio etapą. Žemėlapis bus naudojamas savivaldybėse, turizmo sektoriuje, reabilitacijos srityje. Jo kūrimą finansavo Europos Sąjunga.
„Kai paslaugų teikėjai pamato, kad jų objektas yra žemėlapyje – jie tampa matomi, atsiranda atsakomybė. Kiti taip pat nori prisijungti. Tokiu būdu mes kuriame konkurenciją dėl įtraukties, o ne dėl ribojimo,“ – pasakojo E. Navickienė.
Vienas iš pavyzdžių – privatūs verslo atstovai, užsiimantys baidarių nuoma. Įmonės vadovas Arnoldas Valčiukas asmenine iniciatyva įsigijo pritaikytą irklentę ir pradėjo teikti paslaugas žmonėms su negalia. Jie įgyvendino irklavimo programą be papildomo finansavimo – tik iš įkvėpimo. Paklaustas, kaip kilo mintis siūlyti paslaugą ir žmonėms su judėjimo negalia, A. Valčiukas atsakė pamatęs pavyzdį internete ir tai labai motyvavo.
Šiais metais Klaipėdos savivaldybė investavo Neįgaliųjų asociacijos siūlomą sprendimą, kuriuos bus kuriamas koordinacinis centras – punktą, kurio pagrindinė misija bus informuoti, konsultuoti ir koordinuoti pritaikyto sporto veiklas Klaipėdos mieste.
„Mūsų tikslas, kad ateityje kiekviena savivaldybė turėtų tokią funkciją,“ – pabrėžė E. Navickienė.
Įtraukaus sporto žemėlapį rasite paspaudę ČIA.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.