Tyrimas atskleidė fiziškai neaktyvaus Lietuvos gyventojo paveikslą

 Svarbiausios priežastys, kodėl fiziškai neaktyvūs suaugę Lietuvos gyventojai nesimankština yra susijusios su motyvacijos stoka ir sveikatos problemomis, bet ne su prieinamos infrastruktūros trūkumu ar per didele finansine našta – rodo atlikta gyventojų apklausa. Taip pat įtaką fiziniam aktyvumui turi kiti asmeniniai faktoriai – lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, pajamos ar socialinis statusas.

„Skatinant gyventojų fizinį aktyvumą, svarbu suprasti, kuri visuomenės dalis yra mažiausiai fiziškai aktyvi ir kokios priežastys tai lemia. Atsakius į šiuos klausimus, galima tiksliau parinkti tinkamas fizinio aktyvumo skatinimo priemones. Fiziškai neaktyviai visuomenės daliai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes tie žmonės, kurie reguliariai sportuoja, paprastai jau yra išsiugdę įprotį, jaučia fizinio aktyvumo naudą ir, tikėtina, sportuos ir ateityje“, – sako apklausą užsakiusios Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Fizinio pasyvumo priežastys

Nacionalinės sporto agentūros organizuotas šalies suaugusių gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas atskleidė, kad fiziškai neaktyvūs arba nepakankamai aktyvūs gyventojai (43 proc. nuo visų apklaustųjų) dažniausiai nesimankština ir nesportuoja, nes nemato prasmės ir neturi tam poreikio (44 proc.), taip pat jiems trūksta energijos ir valios (38 proc.) arba neturi tam laiko (34 proc.). Kiek mažiau nei trečdalis nesportuoja dėl silpnos sveikatos ir (ar) neįgalumo. Rečiau nurodomos priežastys: varžosi tuo užsiimti dėl vyresnio amžiaus, labiau domisi kitomis laisvalaikio formomis, neturi draugų, su kuriais kartu galėtų sportuoti ar bijo susižeisti ir patirti traumą. Sporto infrastruktūros trūkumą artimoje gyvenamojoje aplinkoje paminėjo vos 5 proc. apklausos dalyvių, pernelyg brangias sporto paslaugas – 6 proc.

Daugiau nei trečdalis (35 proc.) fiziškai neaktyvių respondentų atsakė, kad nežino, „kas paskatintų būti labiau fiziškai aktyviu nei dabar“, 23 proc. būtų fiziškai aktyvesni, jeigu turėtų geresnę sveikatą, 13 proc. teigė, kad niekas nepaskatintų.

Gyventojų apklausa taip pat rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių nesportavo, nesimankštino ir kitomis fizinio aktyvumo formomis neužsiėmė daugiau moterų (45 proc.) nei vyrų (36 proc.), taip pat vyresni nei 65 m. žmonės (62 proc.) ir apie pusė kaimų ar mažesnių miestų gyventojų. Fiziškai neaktyvus kas antras respondentas, turintis vidurinį ar profesinį išsilavinimą, dar didesnis rodiklis tarp asmenų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (62 proc.), taip pat gyventojų su mažiausiomis (iki 1100 Eur) šeimos pajamomis per mėnesį (56 proc.), bedarbių ir namų šeimininkių (52 proc.) bei vyresnių nei 65 m. asmenų (62 proc.).

Motyvacijos didinimui – visuomenės švietimas

Septyni iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad viešojoje erdvėje pakanka informacijos apie fizinio aktyvumo teikiamas naudas (40 proc. atsakė „visiškai pakanka“ ir 29 proc. – „labiau pakanka nei nepakanka“). Kas trečias respondentas tarp svarbiausių informacijos šaltinių nurodė socialinius tinklus, televiziją arba draugus ir pažįstamus.

Apklausos rezultatai parodė, kad viešojoje erdvėje esančia informacija apie fizinio aktyvumo naudas nesidomi būtent ta visuomenės grupė, kuri ir yra labiau linkusi būti fiziškai pasyvi. Ši informacija neįdomi beveik penktadaliui vyresnių nei 65 m. žmonių, kaimų ir mažesnių miestų gyventojams (15 proc.), taip pat respondentams su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (22 proc.) ir vyresniems nei 65 m. asmenims (17 proc.).

„Gyventojų motyvacijai sportuoti teigiamos įtakos turi žinios apie fizinio aktyvumo teikiamą naudą, prieinamus, saugius būdus mankštintis ir teigiamas fizinio aktyvumo visuomenėje įvaizdis. Žinios apie saugius būdus mankštintis suteikia galimybę būti fiziškai aktyviu ir turint sveikatos problemų, taip pat sumažina baimę patirti traumą. Kalbėdami apie motyvaciją, turime ypatingą dėmesį skirti švietimui ir jo pritaikymui skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat turi būti pasirenkamos tinkamos sklaidos priemonės ir apimtys. Svarbu pasiekti ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus, vyresnio amžiaus asmenis“, – sako M. Špokas.

Nacionalinės sporto agentūros užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktoje šalies gyventojų apklausoje apie fizinį aktyvumą buvo apklausta 1019 suaugusių Lietuvos gyventojų.